Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos | Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Kviečiame

Pradžia

Veiklos

Kviečiame

Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.

Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose

Anos Marijos Blažienės akvarelės darbų paroda „Metų laikai“

„Akvarelė – tai poezija. Akvarelė – dangaus atsivėrimas, nenuspėjamas kaleidoskopas, stebuklas, nuostabos sodai, energija, impulsas, klausimas ir atsakymas“, – rašo Jolanta Teišerskytė- Stoškienė.

„Ana Marija Blažienė įsisąmoninusi, kad akvarelė – tai šviesos ir erdvės akimirka, sustingusi popieriuje“, – rašo Aldona Žemaitytė-Petrauskienė.

Ana Marija Blažienė – architektė, akvarelistė, dėstytoja. Gimė 1977 m. Vilniuje. 2001-2005 m. baigė Vilniaus Dailės Akademijos architektūros bakalaurą. 2005-2007 m. baigė Vilniaus Dailės Akademijos architektūros ir paminklotvarkos magistrą. Nuo 2010 m. menininkė dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2019 m priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą, į individualistų sekciją, suteiktas meno kūrėjo statusas. Covido laikotarpiu pradėjo kurti eiles. Dalyvavo „Women are poems“‘ skaitymuose, Rašytojų sąjungos rengtuose „Literatūriniuose sprintuose“. Eilės spausdintos „Lietuvos Aide“.

Akvarelę lieja nuo studijų laikų. Studijuojant laikas prabėgo tarp jaukių senamiesčio gatvelių bei kiemelių. Natūros fiksavimas, senamiesčio tinko virpesys, šviesos žaismas bei mirgesys yra sustingęs akvarelėse. Darbuose įamžintos jaukios Vilniaus senamiesčio vasaros akimirkos, juose įkaitęs oras tarsi pradeda virpėti. Žiemos siužetuose baltos storo sniego paklodės užkloja senus čerpėmis dengtus stogus. Kituose darbuose užfiksuotos trumpos vasaros akimirkos iš Lietuvos pajūrio Nidoje, Klaipėdos laivai, mediniai trobesiai bei architektūra. Marinistiniuose darbuose mirguliuojanti jūra nukelia į nerūpestingą atostogų vasarą, kur tvyro ramybė bei kopų smėlis byra tarp pirštų. Galima užuosti jūros kvapą, išgirsti bangų ošimą. Vasaros Aukštaitijoje, Meironyse, nukelia mus į daugiau kaip 450 metų menantį seną archajišką gatvinį kaimą Aukštaitijos nacionaliniame parke. Supanti gamtos ir senos medinės autentiškos architektūros aplinka inspiruoja įamžinti paveldą bei istoriją. Taip pat keletas darbų skirta Kaunui Pelėdų kalnui. Darbuose vyrauja švelnios pastelinės spalvos, akvarelės technikai būdingas lesiravimas bei baltų plotų, kurie kaip perlai išsaugomi erdvei išgauti.

Parodų salėje iki 2025 metų birželio 25 d.

Evelinos Kotelovičiūtės tapybos paroda „Intuicija“

Esu menininkė, dailės pedagogė-metodininkė, turiu daugiau kaip 16 metų pedagoginį stažą, taip pat apie 7 metus dirbu su suaugusiais. Savo darbe aktyviai taikau dailės terapijos metodus (2018 metais baigiau Art terapijos kėlimo kvalifikacijos programą pas profesorę L. Lebedevą) ir nuo to laiko pradėjau domėtis mandalomis bei intuityviąja tapyba.

Intuityvi tapyba – tai susitikimas su savimi, leidžiantis pažinti save ir suaktyvinti vidinius resursus. Tai yra ne akademinė tapyba, tai kitokia tapyba, per kurią atsiskleidžia savęs pažinimo ir vidinių pokyčių procesas per kūrybą. Tai yra improvizacija, žaidimas, nuotykis. Tai yra jaudinanti kelionė, mėgavimasis kūrybiniu procesu, o rezultatas – nepakartojamas, unikalus paveikslas!

Kitus mano darbus pamatysite ir informaciją apie studijos užsiėmimus vaikams bei suaugusiems rasite:

IG: eva_evakot
FB: Evelina Koteloviciute

Paroda veikia Dalykinės literatūros erdvėje iki liepos 25 d.

Paroda iš Renato Jaramino asmeninės kolekcijos „Dainų švenčių atgarsiai: kelionė per šimtmetį

1924-aisiais metais užgimusi Dainų šventė tapo ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir svarbia tautinės tapatybės bei laisvės dvasios išraiška net ir sudėtingiausiais istorijos laikotarpiais.

Parodoje „Dainų švenčių atgarsiai“ kolekcininkas pristato ilgus metus rinktą ir kruopščiai saugotą unikalią kolekciją, atspindinčią visą Dainų švenčių istoriją. Ekspozicija suskirstyta į tris svarbius laikotarpius:

Tarpukario Lietuva: pirmosios Dainų šventės, jų reikšmė ir atributika.
Sovietinis laikotarpis: Dainų šventės kaip tautinės savimonės išsaugojimo ir laisvės troškimo raiškos platforma.
Nepriklausomybės metai: atgimusios tradicijos tęstinumas ir nauji akcentai.

Parodoje išvysite įvairius eksponatus, liudijančius šį svarbų kultūros fenomeną: retus leidinius, atminimo ženklus, pašto ženklus, istorines nuotraukas, medalius ir kitą unikalią atributiką, sukauptą per dešimtmečius.

Ši paroda – tai reta galimybė išsamiai pažvelgti į Lietuvos Dainų švenčių istoriją, pajusti jos gyvybingumą ir svarbą mūsų tautos kultūrai.

Maloniai kviečiame apsilankyti ir kartu prisiminti šimtmečio Dainų švenčių aidus!

Paroda nuo birželio 5 iki rugpjūčio 29 d. eksponuojama Didžiojoje salėje.

Luko Dovydėno skulptūrinė instaliacija „ l’arbe“

Perdirbtos statybinės medžiagos, makroflex, lietvamzdžiai, tekstilės likučiai, metalo strypai, laidai.
l’arbe – tai hibridinė, pusiau gyva būtybė, auganti ne iš žemės, o iš atliekų, vamzdžių. Ji neturi vienos kilmės – jos forma išplėsta, medžiagiškumas netvarkingas, o funkcionalumas neaiškus. Tai naujos gamtos fragmentas – nebe biologinė, bet ir dar ne visiškai technologinė.

Instaliacija reaguoja į mintį, kad gamta po Antropoceno nebūtinai yra „lauke“, ji nebėra fiksuota vaizdinė struktūra.

Medžiagos, paimtos iš statybinių atliekų ir senesnių meno darbų, čia patiria antrą gyvenimą – jos jau atitrūkusios nuo savo buvusio funkcinio konteksto. Laidai, vamzdžiai, nurodo į infrastruktūrą, bet nesuteikia aiškios paskirties.

Pavadinimas l’arbe – prancūziškas medžio žodis – kviečia iš naujo ištarti ir pajusti pačią „gamtos“ sąvoką. Šis žodis, kaip ir kūrinys, yra šiek tiek svetimas, bet atpažįstamas – tarsi išverstas iš kitos ekologinės realybės.

Paroda birželio 6 d.–liepos 18 d. eksponuojama bibliotekos languose pirmame aukšte. Apžiūrėti rekomenduojame iš Trakų gatvės pusės.

Piotro Kostino iliustracijų Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ paroda

Knygos yra vienas didžiausių žmonijos išradimų, skaičiuojantis dešimtis tūkstančių metų. O seniausios iliustruotos knygos buvo surastos Egipte ir jų amžius siekia 4-5 tūkstančius metų. Tad gavęs pasiūlymą sukurti iliustracijas Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ jaučiau didelę atsakomybę ir azartą.

Piešiant šios knygos iliustracijas mane įkvėpė žymūs iliustratoriai Gustavas Dorė ir Alanas Lee. Jie – didieji virtuozai. Pagarba meistrams.

Prieš pradedant kurti piešinius knygai „Princas ir elgeta“ teko ilgai ruoštis ir rinkti informaciją. Autorius tiksliai ir vaizdingai aprašo architektūrą, laivus, ginklus, rūbus, papuošalus. Buvo sunku ir tuo pačiu įdomu atsidurti 1547 metų Anglijoje bei gilintis į to laikmečio niuansus. Nors reali istorija buvo kitokia, tačiau M. Tvenas sukūrė alternatyvią ir pozityvią istorinę versiją su laiminga pabaiga. Pasakojime veikia daug įtikinamai sukurtų personažų. Man artimiausia – buvusio kareivio Mailzo Gvendono asmenybė. Jo atsidavimas moraliniams principams, drąsa ir globėjiškas rūpestingumas kėlė susižavėjimą. O gerumu pasižymintiems Edvardui VI, Tomui Kenčiui ir jo mokytojui teko nuolat susidurti su nemažu skaičiumi niekingų personažų.

Įkvėpimas mane lydėjo visą laiką. Ypač patiko kurti „idealų budelį“. Lengviausiai ant popieriaus lapo nugulė stipriausiai mane sukrėtę ar nustebinę vaizdai. Svarbu buvo teisingai pavaizduoti detales, siekti tikroviškumo. Sudėtingiausios iliustracijos – peizažai, kompozicijos per du puslapius, ypač senasis Londono tiltas. Ties juo dirbau ilgiausiai. Ši Londono vieta įdomiai aprašyta M. Tveno ir skaitant atrodė, kad ten gyvenu. Jaučiausi taip, lyg keliaučiau laiku.

Knygoje „Princas ir elgeta“ atsiskleidžia gilios rašytojo mintys apie žmogų. Nesvarbu, kur jis gimė ir augo: ar Atmatų kieme, ar karaliaus rūmuose. Svarbu, kokiu žmogumi jis tapo. Ir Tomas, ir Edvardas pasižymi empatija, tolerancija, dėkingumu, nuoširdumu ir turi išvystytą teisingumo jausmą. Sujungus šiuos abu personažus, be abejo, išeitų pats nuostabiausias karalius. Knygos viršelyje pavaizdavau būtent tokį karalių. O gal vieną iš jų. Palieku spręsti gerbiamam skaitytojui.

Vaikų bibliotekoje iki 2025 metų birželio 30 d.

Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda

„Šiais metais Vilniaus Tuskulėnų gimnazija mini 60-ies metų jubiliejų. Per šiuos metus mokykla išugdė gabius, kūrybiškus mokinius. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje vaikų bibliotekoje surengtoje parodoje tikimės atskleisti dalelę mokykloje vykstančio meninio gyvenimo, linijų, formų, spalvų pasaulį kasdieną gimstantį mokinių kūriniuose“, – pasakoja viena iš parodos rengėjų, dailės mokytoja Irena Vegienė.

Mokinius paruošė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos dailės mokytojos Irena Vegienė, Laima Bazienė, Alberta Saukaitytė, Natalija Stradalova, Inga Umbrasaitė.

Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje Kūrybinėje laboratorijoje iki birželio 30 d.

Stendinė paroda „Iš praeities į ateitį – 75 metai kartu!“

2025 m. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka švenčia 75 metų gimtadienį. Jubiliejinėje parodoje apžvelgiami 1950–2025 m. svarbesni ir įdomesni bibliotekos veiklos etapai: pirmieji įsteigimo metai, struktūros pokyčiai, bibliotekos fondų formavimasis, kultūrinė ir visuomeninė veikla.

Rengiant parodą naudotasi bibliotekos istorija (1950–1980), bibliotekos metraščiais ir kronikomis (1981–2000 m., 2007–2024 m.).

Paroda iliustruota suskaitmenintomis nuotraukomis ir eksponatais iš bibliotekos archyvo.

Parodą parengė VAVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė.

II bibliotekos aukšte laisvalaikio erdvėje.

Leidinių paroda „Povilui Višinskiui – 150“

Šiemet minime lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjo, literatūros kritiko, publicisto, aktyvaus tautinio judėjimo dalyvio Povilo Višinskio (1875 06 28 Ušnėnuose, Užvenčio vlsč. – 1906 04 23 Berlyne) 150-ąsias gimimo metines. Šia proga Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vilnistikos skaitykloje eksponuojama leidinių paroda „Povilui Višinskiui – 150“.

P. Višinskis 1894–1898 m. studijavo Sankt Peterburgo universitete gamtos mokslus. Nuo 1899 m. gyveno Kurtuvėnuose, Šiauliuose, vertėsi pamokomis. Bendradarbiavo draudžiamoje lietuvių spaudoje, rūpinosi knygnešyste, literatūros platinimu, prisidėjo prie lietuvių mėgėjų teatro organizavimo. Po V. Kudirkos mirties tapo varpininkų lyderiu. Buvo vienas Lietuvių demokratų partijos kūrėjų ir jos programos (1902) sudarytojų.

Atgavus spaudą 1904 m. Povilas Višinskis apsigyveno Vilniuje. 1904–1905 m. dirbo laikraščių „Vilniaus žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“ redakcijose. 1905 m. su kitais įsteigė knygų leidybos bendrovę „Šviesa“.

„Mokyklos geras daiktas; bet jei mokyklą išeisi, o paties darbo savo rankomis nečiupinėsi, tai vėl niekai, niekad nebūsi geru specialistu. Reikia mokyties, bet sykiu ir tą patį darbą dirbti kuo daugiau, viską dirbti, nors tai kuo prasčiausias darbas būtų.

Jūs, kelias kliasas baigusieji tautiečiai, nesididžiuokite! Imkitės prie darbo, prie mokslo, pakol jūsų smegenys nesukietėjo! Apsirinkit, kas labiau jums patinka, ir pradėkite nuo pat pradžios tą darbą, tą mokslą varyti. Nenorėkite, kad jums jau tuojaus šiandien pat būtų užmokėta tiek, kiek įpratusiam darbininkui yra mokama. Mokykitės, kolei laikas! Dar galite būti kraštui naudingi!“

– taip rašė P. Višinskis „Vilniaus žiniose“ 1904 metais.

P. Višinskis lietuvių literatūrai ypač nusipelnė tuo, kad kūrybiniam darbui paskatino Šatrijos Raganą, Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Jovarą, rūpinosi jų kūrinių publikavimu. Literatūros kritikos straipsniuose, recenzijose, laiškuose propagavo realizmo estetiką, ragino rašytojus vaizduoti socialinę tikrovę, siekti meninio įtaigumo.

Parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė. Apipavidalino dailininkė Kristina Karvelytė.

Vilnistikos skaitykloje II aukšte.