Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos | Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Kviečiame

Pradžia

Veiklos

Kviečiame

Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 682 38321 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.

Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose

„Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“

Lapkričio 20-gruodžio 9 dienomis Parodų salėje eksponuojama fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“, sukurta Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai.

Paroda atspindi Vydūno gyvenimo ir veiklos kelią, jo puoselėtas ir skleistas idėjas.

Žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, apkeliavusi Vydūno gimtąsias ir laikinos prieglaudos, kūrybos bei darbo vietas, po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama mūsų didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas. Vydūno požiūris į tautos kultūros reikšmę yra aktualus Lietuvai šiandien, atsakant į globaliojo pasaulio iššūkius.

Parodos partneriai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Paroda vyksta iki gruodžio 9 d. Parodų salėje.

Dianos Lukošiūnaitės karpinių paroda „Druskininkietiškai vilnietiškas pokeris“

Parodos autorė – druskininkietė tautodailininkė, meno kūrėja Diana Lukošiūnaitė. „Perskaičius R. Gavelio romanus, kilo mintis popieriaus karpiniuose ne tik interpretuoti jo kūrybą, bet ir atskleisti rašytojo asmenybę, pomėgius, gyvenimo būdą. Todėl kiekvienas karpinys yra iš dviejų dalių: viršutinė asocijuojasi tiek su autentišku, tiek su neįtikimu, paslapčių kupinu Vilniumi, kokį jį pamačiau prozininko knygoje „Vilniaus pokeris“, tuo tarpu apatinė siejama su žmogumi, priklausančiu nuo realybės, koks yra vaizduojamas romane „Jauno žmogaus memuarai“, – sako D. Lukošiūnaitė. Karpytoja parodoje eksponuoja ir kito stiliaus karpinių, kurių siužetai veda paklaidžioti R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ labirintais. Akyliau įsižiūrėjusieji į paslaptingo labirinto vingius čia išvys daugelį simbolių, kurių kupini R. Gavelio apsakymai ir romanai. Be to, asociacijos su pokeriu D. Lukošiūnaitę paskatino sukurti ir literatūrines gaveliškas kortas. Vienoje šių kortų pusėje pateikiama citata iš R. Gavelio garsiojo romano „Vilniaus pokeris“, kitoje – R. Gavelio aplinkos žmonių mintys apie romano autorių. Kortose yra paslėpta ir mįslinga intriga. Ją perpratusiems pavyks sudėlioti drąsaus, provokuojančio lietuvių prozininko vardą ir pavardę bei vieno žymiausių jo kūrinių, žyminčių lietuvių tradicinės prozos lūžį, pavadinimą.

Projekto organizatorė – Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, partnerė – Lietuvos rašytojų sąjunga. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Paroda veikia Dalykinės literatūros skaitykloje iki lapkričio 30 d.

Anos Marijos Blažienės darbų paroda „Mano Vilnius 700“

„Akvarelė – tai poezija. Akvarelė – tai dangaus atsivėrimas, nenuspėjamas kaleidoskopas, stebuklas, nuostabos sodai, energija, impulsas, klausimas ir atsakymas,“– rašo Jolanta Teišerskytė Stoškienė.

„Ana Marija Blažienė įsisąmoninusi, kad akvarelė – tai šviesos ir erdvės akimirka, sustingusi popieriuje“, – rašo Aldona Žemaitytė-Petrauskienė.

Ana Marija Blažienė yra architektė, akvarelistė, poetė, dėstytoja. Gimė 1977 m. Vilniuje. 2001-2005 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos architektūros bakalaurą. 2005-2007 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos architektūros ir paminklotvarkos magistro studijas.

Nuo 2010 m. menininkė dalyvauja bendrose parodose Lietuvoje, tarptautinėse parodose Italijoje, Serbijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, JAV. 2019 m priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą, į individualistų sekciją, suteiktas meno kūrėjo statusas. Autorė pasakoja apie save:

„Akvarelę lieju nuo studijų laikų. Studijuojant laikas prabėgo tarp jaukių Vilniaus senamiesčio gatvelių bei kiemelių. Natūros fiksavimas, senamiesčio tinko virpesys, šviesos žaismas bei mirgesys sustingo akvarelėse. Darbuose įamžintos jaukios Vilniaus senamiesčio vasaros akimirkos, juose įkaitęs oras tarsi pradeda virpėti. Žiemos siužetuose baltos storo sniego paklodės užkloja senus čerpėmis dengtus stogus. Senamiesčio autentiškos architektūros aplinka inspiruoja įamžinti paveldą bei istoriją. Darbuose vyrauja švelnios pastelinės spalvos, akvarelės technikai būdingas lesiravimas bei balti plotai, kurie kaip perlai išsaugomi erdvei išgauti. Taip pat parodoje eksponuojami darbai atlikti įvairiomis grafikos technikomis – kartono raižiniai, ofortai. Kai kurie darbai atlikti sangvina, tušu“.

Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje II aukšte.

Eglės Zulonaitės-Paukštienės paroda „Juodoji keramika – gotikinio Vilniaus veidas“

Paroda skiriama Vilniaus pirmojo rašytinio paminėjimo 700 metų jubiliejui.

Keramika yra itin vertinga Lietuvos kultūros ir taikomosios dailės sritis, jos šaknys gilios, bet visgi iki šiol ji yra menkai tyrinėta. Ypač mažai dėmesio yra skiriama atskiroms keramikos rūšims ir technologijoms. Viena jų – juodoji keramika, etnines tradicijas turinti dailės šaka, vienaip ar kitaip turinti įtakos ir šiandieninių meistrų kūrybai. Juodosios keramikos technika yra viena archajiškiausių ir savičiausių ne tik Lietuvoje, bet visoje senovės Europoje. Priešistorinėje Europoje, išnykusios Prūsijos teritorijoje, archeologai atrado didžiulius kiekius laidojimo urnų, degtų redukcijos būdu. Juodoji keramika, galima sakyti, yra LDK skiriamasis ženklas, nes XIV – XVI a.a. Vilniuje, kaip ir Lenkijos miestuose, juodosios keramikos būdu buvo masiškai gaminami stalo indai bei puodai. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje juodoji keramika sudarė 85 – 95 proc. visos indaujos. Juodoji keramika yra fenomenalus reiškinys, viduramžių laikais apėmęs visą Europą, bet įsitvirtinus žiestinei keramikai, masinei keramikos gamybai bei išsiplėtus kontaktams su kitomis šalimis, ši technologija Vakarų šalyse sunyko, o LDK teritorijose ji išsaugota praktiškai per visą istoriją. Todėl, pvz., skandinavai kiekvieną savo juodosios keramikos archeologinį radinį labai brangina, didžiuojasi ir labai vertina šį degimo būdą, nes pas juos gamintojų nebeliko. Pradėjus plisti masinei pramoninei keramikai bei glazūroms, Lietuvoje juodąją keramiką perėmė kaimo meistrai (nuo XIX amžiaus vidurio iki XX amžiaus antros pusės), todėl ji išliko.

Praėjusio amžiaus pabaigoje juodąja keramika susidomėjo ir perėmė keletas keramikos meistrų, miesto tautodailininkų. Šia technika susidomėjo ir profesionalūs dailininkai, ji vėl pradėjo grįžti į miesto keramikų dirbtuves. Galerijose, mugėse vėl pasirodė juodosios keramikos dirbinių, tačiau negausiai.

Juodosios keramikos degimo išsaugojimui bei šios patirties skleidimui 1995 m.Vilniuje buvo įkurtas Juodosios keramikos centras. Dabar JKC dirbtuvė–galerija „Molio laumė “ įsikūrusi Naugarduko g. 20, Vilniuje.

Šios parodos tikslas – pademonstruoti juodosios keramikos archajišką dvasią, kartu elegantiškumą, bent kiek susiliesti su Vilniaus viduramžių pasaulėjauta. Norisi prisidėti atkuriant ir išlaikant šią senovinę molio degimo technologiją, kuri Vilniuje gyvavo 700 metų, neišnyko ir šiandien.

Apie autorę: „Gimiau Vilniuje, baigiau Vilniaus universitetą, esu Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1991 metų. Nuo 1995 metų esu Juodosios keramikos centro narė. 2005 metais suteiktas LR Kultūros ministerijos meno kūrėjo statusas. Surengiau dvi personalines parodas, dalyvavau aštuoniose šalies parodose, dvejose užsienio šalių parodose“.

Paroda eksponuojama bibliotekos languose iki gruodžio 31 d.

Ugnės Petreikytės piešiniai

Meno skaitykloje esančiame Meno ekrane – Ugnės Petreikytės piešiniai. Užsukite pamatyti!

„Savo darbuose mėgstu įamžinti mane supantį pasaulį – ar tai būtų man artimi žmonės, ar bendras buvimas kartu ir vienas kito pažinimas. Šias temas dažnai perteikiu pasitelkdama analogines piešimo priemones, kurių dėka suteikiu darbams daugiau jautrumo gyvybingumo, taip įamžindama mus supančio pasaulio bei žmonių trumpalaikiškumą“,– sako iliustratorė ir 2D animacijos kūrėja Ugnė.

Meno ekraną rasite III aukšte laisvalaikio erdvėje šalia Mickevičiaus skaityklos

Stendinė leidinių paroda VYDŪNAS

Paroda skiriama šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vydūno 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metinėms paminėti.

Parodą rasite Didžiojoje salėje II aukšte.

4 Vilniaus veidai

Per 700 metų Vilnius įgavo šimtus naujų veidų. Jų visų atskleisti ir parodyti tiesiog neįmanoma, tad išskyrėme keturis.

Trečiasis veidas – istorijos. Vilniuje vos ne kiekvienas kampas turi savą istoriją ir legendą. Nuo bazilisko tamsiuose tuneliuose iki norus pildančios plytelės – šiame mieste rasite visko. Užsukite Po skliautu ir gal sužinosite kažką naujo? Šalia rasite ir įvairios literatūros apie Vilnių.

Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje erdvėje „Po skliautu“ rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Baroko architektūra ir apranga

Kuklios pieštuko linijos gali sukurti neįtikėtinai puošnius ir kruopščius baroko pastatų ir aprangos piešinius.

Kviečiame į Vaikų bibliotekos Kūrybinę laboratoriją, kurioje kabo nepaprastai elegantiški Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos V klasės mokinių darbai.

Paroda vyksta Kūrybinėje laboratorijoje iki lapkričio 30 d.

Giedrės Bulotaitės iliustracijų paroda

Vaikų biblioteka pasipuošė naujos parodos spalvomis. Iki pat naujų metų kviečiame apžiūrėti Giedrės Bulotaitės iliustracijas iš net kelių knygelių vaikams

Vaikų bibliotekos erdvėje „Vaikystės pieva“ iki gruodžio 31 d.