Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
„Man pasteliavimas – tarsi sielos išraiška, mano filosofiniai apmąstymai, poezija popieriaus lape, minties virsmai regimu kūnu. Be kūrybos man dingtų gyvenimo harmonija. Tik pastele galiu išreikšti savo sakraliausias mintis. Man tai lyg kalba, kuria ne šaukiu, o kalbu pašnibždomis. Kūrybos šaltinis – tai gilus tikėjimas, čiurlenančių upelių sekamos pasakos, plūgų suraikytos žemės kvapas ir sielą raminanti vyturio giesmė, ošiantys Dzūkijos pušynai. Ten mano didieji džiaugsmai ir nesėkmės, mano pavasariai, vasaros, mano gyvenimo tikėjimas ir viltys, mano kelionė...
Gimiau Radviliškio rajone Navapolio kaime 1938 balandžio mėnesio 23 d. Baigiau Telšių taikomosios dailės vidurinės mokyklos keramikos specialybę. 1966 m. baigiau Valstybinio Vilniaus Dailės instituto grafikos fakultetą, kur mokiausi pas profesorius A.Kučą, S.Krasauską, V.Jurkūną, J. Galkų ir kitus. Nuo 1967 m. esu Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Po studijų institute iki dabar dirbu kūrybiškai.
Dalyvauju Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Esu pelniusi apdovanojimų už plakatus, knygos meną, bei firminius ženklus tarptautinėse parodose. Dalis mano darbų yra muziejų fonduose, privačiose kolekcijose. Rengiu personalines parodas bei dalyvaujau įvairių organizatorių rengiamose parodose. Ši paroda yra dvidešimt septintoji“.
Ši paroda yra platesnis žvilgsnis į mane supantį peizažą. Didelėje erdvėje, kaip niekur kitur, jaučiuosi geriausiai, tad norėjosi perteikti tai savo paveiksluose. Jūra ir Nida, vakarai pro buto langą , ežeras ir jo atspindžiai. Vis tai neaprėpiami horizontai.
Nesudėtingomis meninės raiškos priemonėmis ant drobės sugulė matyti saulėlydžiai, jūros platybės, dangaus žydrynės, ramios bangelės ir vakarėjantis mūsų Vilnius.
Gimiau 1961 m. Labanoro girios kaime. Baigus mokyklą, įgijau biologo specialybę Vilniaus universitete. Dirbu Santaros klinikose. Esu ištekėjusi, turiu du suaugusius vaikus ir anūkę.
Nesu profesionalė, nors tapybos mokiausi J.Vienožinskio meno mokykloje, laikau save savamoksle. Tapau laisvalaikiu ir kas pora metų nuo 2009 m. surengiu parodas.
Mėgstu pasirinktą temą paanalizuoti, tyrinėti, ieškau šiuolaikinių tapybos būdų jai išreikšti. Idėjos gimsta aplankius žymių dailininkų parodas, vartant albumus, naršant Facebook, fotografuojat, stebint kitų fotografijas, keliaujat ir bandant nutapyti ką nors pačiai.
Noriu, kad paveikslai sukeltų naujas emocijas ir kitokį suvokimą apie peizažą. Tapau aliejiniais dažais ant drobės.
Malonaus žiūrėjimo!
Paroda vyksta Dalykinės literatūros erdvėje iki gegužės 17 d.
Esu Indrė Budreckytė Budnikienė, kurdama akvarele ieškau subtilaus ryšio tarp vaizdo ir žodžio. Mano kūryboje susitinka lietuvių autorių poezija ir akvarelės lengvumas – trapus, tačiau gilus pasaulis, kuriame augalai, gyvūnai ir žmogaus jausmai tampa lygiaverčiais personažais.
Kiekvienas kūrinys – tai dialogas tarp matomo ir jaučiamo, tarp pažeidžiamumo ir vidinės stiprybės. Man svarbu, kad akvarelės trapumas atspindėtų tai, kaip tylus stebėjimas gali tapti tylia, bet tvirta jėga.
Paroda vyksta bibliotekos languose iki gegužės 31 d.
Knygos yra vienas didžiausių žmonijos išradimų, skaičiuojantis dešimtis tūkstančių metų. O seniausios iliustruotos knygos buvo surastos Egipte ir jų amžius siekia 4-5 tūkstančius metų. Tad gavęs pasiūlymą sukurti iliustracijas Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ jaučiau didelę atsakomybę ir azartą.
Piešiant šios knygos iliustracijas mane įkvėpė žymūs iliustratoriai Gustavas Dorė ir Alanas Lee. Jie – didieji virtuozai. Pagarba meistrams.
Prieš pradedant kurti piešinius knygai „Princas ir elgeta“ teko ilgai ruoštis ir rinkti informaciją. Autorius tiksliai ir vaizdingai aprašo architektūrą, laivus, ginklus, rūbus, papuošalus. Buvo sunku ir tuo pačiu įdomu atsidurti 1547 metų Anglijoje bei gilintis į to laikmečio niuansus. Nors reali istorija buvo kitokia, tačiau M. Tvenas sukūrė alternatyvią ir pozityvią istorinę versiją su laiminga pabaiga. Pasakojime veikia daug įtikinamai sukurtų personažų. Man artimiausia – buvusio kareivio Mailzo Gvendono asmenybė. Jo atsidavimas moraliniams principams, drąsa ir globėjiškas rūpestingumas kėlė susižavėjimą. O gerumu pasižymintiems Edvardui VI, Tomui Kenčiui ir jo mokytojui teko nuolat susidurti su nemažu skaičiumi niekingų personažų.
Įkvėpimas mane lydėjo visą laiką. Ypač patiko kurti „idealų budelį“. Lengviausiai ant popieriaus lapo nugulė stipriausiai mane sukrėtę ar nustebinę vaizdai. Svarbu buvo teisingai pavaizduoti detales, siekti tikroviškumo. Sudėtingiausios iliustracijos – peizažai, kompozicijos per du puslapius, ypač senasis Londono tiltas. Ties juo dirbau ilgiausiai. Ši Londono vieta įdomiai aprašyta M. Tveno ir skaitant atrodė, kad ten gyvenu. Jaučiausi taip, lyg keliaučiau laiku.
Knygoje „Princas ir elgeta“ atsiskleidžia gilios rašytojo mintys apie žmogų. Nesvarbu, kur jis gimė ir augo: ar Atmatų kieme, ar karaliaus rūmuose. Svarbu, kokiu žmogumi jis tapo. Ir Tomas, ir Edvardas pasižymi empatija, tolerancija, dėkingumu, nuoširdumu ir turi išvystytą teisingumo jausmą. Sujungus šiuos abu personažus, be abejo, išeitų pats nuostabiausias karalius. Knygos viršelyje pavaizdavau būtent tokį karalių. O gal vieną iš jų. Palieku spręsti gerbiamam skaitytojui.
Parodoje „Ne tik Čiurlionis“ eksponuojami darbai atspindi mokinių kūrybiškumą, įgūdžius, gebėjimą perteikti temas ir idėjas skirtingomis technikomis. Išvysite M. K. Čiurlionio darbų interpretacijas, sukurtas taikant tekstilės aplikaciją. Taip pat pamatysite ir mišria technika sukurtus priešistorinio meno įkvėptus dailės darbus. Kūrybiniuose darbuose atsispindinti tema „ritualas“ mokiniams suteikė galimybę gilintis į žmonijos kultūrinę praeitį, naudojant modernius meninius sprendimus.
Mokinius paruošė mokytojos Agnė Juršytė ir Vaiva Kazlauskaitė.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje Kūrybinėje laboratorijoje iki gegužės 31 d.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje eksponuojama paroda „Kalbotyros patriarchui Zigmui Zinkevičiui – 100“. Dalį eksponatų šiai parodai paskolino Ukmergės kraštotyros muziejus.
Šiais metais sukanka 100 metų nuo akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus gimimo (1925-2014). Zigmas Zinkevičius – iškilus Lietuvos mokslininkas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, daugelio lietuvių kalbotyrai reikšmingų mokslo veikalų, knygų autorius, visuomenės veikėjas, buvęs švietimo ir mokslo ministras. Pasaulyje Lietuvos vardą garsinantis Akademikas buvo meilės Lietuvai bei nuoširdaus darbo jos labui ir jautraus bendravimo su žmonėmis pavyzdys. Jo atliktų darbų mastas sunkiai suvokiamas. Kai kas sako, kad jo parašyti mokslo darbai atstoja vieno mokslo skyriaus atliktus darbus per tokį pat laiką.
Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams – lietuvių kalbos istorijai, vardynui, tarmėms, Rytų Lietuvos kultūrai.
Parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Jurga Kauzonienė, apipavidalino dailininkė Kristina Karvelytė.
Parodą rasite Didžiojoje salėje iki gegužės 31 d.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. +370 5 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.