Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Išlikti.. Išnykti... Tą dilemą išsprendžia laikas ir likimas. Ateidami į šį pasaulį gauname dovanas kaip duotybę: Meilę, Atjautą ir Supratimą. Jas ugdome, auginame ir nešamės su savimi mums skirtame laike ir erdvėje.
Gyvenimas – tarsi pėdos, įmintos smėlyje. Nežinia, kada banga užlies užmaršties vandeniu, nuplaus, sulygins... Kiti gi eis palikdami savuosius pėdsakus. Taip kartos žygiuos įspausdamos atminties žymę ant Motinos Žemės veido.
Paroda atspindi mano rūpestį mūsų mažos tautos išlikimu. Tikiuosi, kad Dievas neleis išnykti Lietuvai ir lietuviams, jų pamatinėms vertybėms, perduodamoms iš kartos į kartą. Norėjau parodyti iškilusias asimiliacijos grėsmes plačiame tautų vandenyne... Paveiksluose per užkoduotus simbolius gal įžvelgsite pranašystę, gal įspėjimą dėl mūsų tautos išlikimo ar išnykimo.
Viliuosi, kad mano įžvalgos neišsipildys... Laiko dar yra, bet susirūpinti verta...
Apie autorę:
Gimė Radviliškio rajone Navapolio kaime 1938 balandžio mėnesio 23 d. Baigė Telšių taikomosios dailės vidurinės mokyklos keramikos specialybę. 1966 m. baigė Valstybinio Vilniaus Dailės instituto grafikos fakultetą, kur mokėsi pas profesorius A.Kučą, S.Krasauską, V.Jurkūną, J. Galkų ir kitus. Nuo 1967 m. yra Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Po studijų institute iki dabar dirba kūrybiškai.
Dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Yra pelniusi apdovanojimų už plakatus, knygos meną, firminius ženklus tarptautinėse parodose. Dalis darbų yra muziejų fonduose, privačiose kolekcijose. Rengia personalines parodas bei dalyvauja įvairių organizatorių rengiamose parodose.
Esu Neringa. Fotografuoju jau 10 metų. Mano kelionė į analoginę fotografiją prasidėjo nuo tėčio senojo „Smena“ fotoaparato. Šiuo metu fotografuoju Canon AE-1, Retinette 1A ir Mamiya C33 fotoaparatais, naudoju įvairias juostas – Lomochrome Purple, Lomochrome Turquoise, Cinestill 800T, Cinestill 400D ir kitas.
Šioje parodoje pristatau fotografijas iš skirtingų kelionių ir vietų, kurios man paliko didžiausią įspūdį. Jose užfiksuoti kalnų peizažai, miesto architektūra, keliai, gamta bei žmonės. Dalis nuotraukų fotografuotos spalvas keičiančiomis juostomis, todėl pažįstami vaizdai įgauna kitokį charakterį ir leidžia į juos pažvelgti naujai.
Analoginė fotografija reikalauja kantrybės – kiekvienas kadras turi būti apgalvotas, nes juostoje nėra galimybės fotografuoti neribotai ar iš karto pamatyti rezultatą. Būtent todėl man svarbus ne tik galutinis vaizdas, bet ir pats fotografavimo procesas. Šios fotografijos yra mano bandymas išsaugoti akimirkas ir vietas, kurias norėjosi prisiminti ne tik tokias, kokios jos buvo, bet ir tokias, kokias jas mačiau per analoginės fotografijos objektyvą.
Paroda veikia rugpjūčio 3-31 d. Dalykinės literatūros erdvėje III a.
Liepos 2 dieną 17.30 val. bibliotekos languose atidaroma nauja paroda – Yousef Nouraie „Metamorfozė“. Yousef Nouraie yra skulptorius ir perdirbto meno kūrėjas.
Apie menininką:
Yousef Nouraie – iš Irano kilęs menininkas, gyvenantis Vilniuje. Savo kūryboje jis daugiausia naudoja vielą, medį, metalą, rastus objektus ir perdirbtas medžiagas.
Menininkas tyrinėja paslėptą daiktų potencialą ir kviečia žiūrovą iš naujo pažvelgti į vertės, grožio bei kūrybiškumo sampratas. Inžinerinis išsilavinimas ir gilus domėjimasis menu formuoja jo kūrybinį požiūrį, kuriame susijungia konstrukcinis mąstymas, eksperimentavimas ir asmeninė patirtis.
Yousef Nouraie kūriniuose dažnai atsiskleidžia žmogaus santykio su gamta, tapatybės, laisvės, pokyčio ir aplinkos temos. Jo skulptūros tampa tarpine erdve tarp medžiagos ir idėjos, tarp to, kas jau egzistuoja, ir to, kas dar gali gimti.
Išsamiau: https://creativearts.studio/about/
Apie parodą:
Ši ekspozicija pasakoja apie žmogų, atsidūrusį tarp praeities ir ateities, tarp baimės ir vilties, tarp griūties ir naujo pradėjimo. Kūriniuose žmogus kartais susilieja su gamta, kartais ant savo pečių neša gyvenimo naštą, kartais siekia pakilti, o kartais lieka pakibęs tarp pabaigos ir pradžios. Kiekviena skulptūra pasakoja savitą kelionę, kurios esmė – ne galutinis tikslas, o pats virsmo procesas.
Šių kūrinių eksponavimas bibliotekos languose papildo parodos idėją. Langas tampa riba tarp vidaus ir išorės – vieta, kur praeivis, net neužėjęs į pastatą, gali sustoti, pažvelgti, susimąstyti ir atrasti savo interpretaciją tarp metalo linijų, medžio faktūrų bei tuščios erdvės.
Menas dažnai ne pateikia atsakymus, o kelia klausimus. Ši kolekcija kviečia apmąstyti pokytį, viltį, žmogaus ryšį su gamta ir mūsų atsakomybę už pasaulį, kurį kuriame kartu.
Parodą rasite bibliotekos languose iki rugsėjo 30 d.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje birželio 19 d. 17 val. atidaroma sodų paroda „Šiaudo sakmės“. Ją bus galima aplankyti iki rugpjūčio 31 d.
Vaikų ir jaunimo klubo „Klevas" Kūrybinių veiklų dirbtuvių Etno grupės dalyvės užbaigia savo mokslo metus ir kviečia kartu pasidžiaugti jų sukurtais šiaudiniais sodais, saulėmis ir žvaigždėmis. Būrelis, prieš dvejus metus prasidėjęs nuo dviejų moterų susitikimo, kai viena labai norėjo išmokti surišti sodą, o kita – dalintis žiniomis, šiandien džiaugiasi įvairaus amžiaus (nuo mokinukės iki senjorių), įvairių profesijų kūrybingų, išradingų ir visada gerai nusiteikusių kūrėjų bendryste.
Yra posakis, kad mistinis, paslaptingas sodas pats pasirenka rankas, kuriose nori gimti. Kurios jį išaugins nuo šiaudo ar smilgelės iki sakralaus, visokio gėrio linkinčio, šviesaus šiaudinio sodo.
Ir tas rankas jis atpažįsta pagal vidinį žmogaus širdies gerumą. Šio būrelio dalyvės būtent tokios ir yra - kupinos pozityvumo, džiaugsmo ir bendrystės. Todėl jų kūryba pulsuoja šiluma ir harmonija, kūrybiškumu, įdomiais sprendimais ir nesibaigiančiu noru augti pažinime.
Rugio šiaudas, laukinės smilgos, švendrės... Šie žolynai yra kupini paslėptų istorijų ir kartais patys padiktuoja sodo vardą ar jo charakterį. Tik tas istorijas reikia pažadinti, atrakinti ir paleisti į pasaulį.
Taip gimė paroda „Šiaudo sakmės". Tai ketvirtasis būrelio dalyvių kūrybos pasirodymas.
11 autorių pristato savo kūrinius, tai, ką sukūrė per mokslo metus nuo rugsėjo iki birželio.
Kai kurios dalyvės, niekada to nedariusios, čia suvėrė pirmąjį reketuką ir jau spėjo išauginti ne vieną įdomų sodą. Parodoje supasi šiaudų puošmenos ir sodai, suverti, užauginti iš rugio šiaudo, smilgų, švendrių ir lendrūno.
Jau daugiau kaip pusę šimtmečio Lietuvos moksleivių dainų šventė telkia jaunus žmones kūrybai, bendrystei ir meilės savo kraštui puoselėjimui. Dainų šventė – tai ne tik dainos, šokiai ir įspūdingi renginiai. Tai ir daugybė asmeninių prisiminimų, emocijų bei akimirkų, kurias išsaugojo laikas.
Šioje parodoje iš Renato Jaramino kolekcijos pristatomi įvairių laikotarpių moksleivių dainų švenčių atributai, pasakojantys apie šios tradicijos istoriją ir jos dalyvių patirtis. Kiekvienas eksponatas – mažas pasakojimas apie pasiruošimą šventėms, dalyvių džiaugsmą, atsakomybę ir pasididžiavimą atstovaujant savo mokyklai bei kraštui.
Parodoje galėsite pamatyti:
dalyvių ženklelius, medalius ir kitus apdovanojimus;
švenčių programas, leidinius bei informacinius spaudinius;
proginius suvenyrus, dokumentus ir kitą istorinę medžiagą, atspindinčią skirtingų laikmečių dainų šventes.
Šie daiktai liudija ne tik renginių istoriją, bet ir žmones, kurie ją kūrė. Vieniems jie primins savas jaunystės dienas, kitiems taps galimybe iš arčiau pažinti vieną reikšmingiausių Lietuvos kultūros tradicijų.
Parodą rasite Didžiojoje salėje liepos 8 – rugpjūčio 31 d.
Tauro Čeledino ir Luko Naraškevičiaus komikso „Bobo“ parodoje eksponuojamos leidinio iliustracijos, parodomas jų kūrimo procesas ir pagrindinio personažo paieškos.
„Bobo“ – tai istorija apie liūdesyje įstrigusio šuns kelionę į džiazo koncertą bei į save. Komiksas kalba apie psichologinę sveikatą ir siekia palaikyti visus, kam su savimi ne visada paprasta.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikiančioje parodoje eksponuojamos Eglės Lekevičiūtės iliustracijos, sukurtos Audros Baranauskaitės paveikslėlių knygai „Jokio jokio tvano“. Tai – 2024 m. leidyklos „Tikra knyga“ išleistas eiliuotas pasakojimas apie pasaulio virsmą. Kūrinyje jautriai ir žaismingai atskleidžiama trapaus ir nelabai saugaus pasaulio nuojauta: potvyniai, karai, miškų gaisrai, pakilusi oro temperatūra tapo mūsų kasdienybe.
„Jokio jokio tvano“ – pirmoji tarpdisciplininio meno lauke veikiančios kūrėjos Eglės Lekevičiūtės iliustruota knyga. Kaip teigia autorė, leidiniui būdingas iliustravimo stilius pradėjo formuotis dar mokyklos laikais, piešiant sąsiuvinių paraštėse.
Eglė Lekevičiūtė (g. 1987) studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo fotografijos ir medijų meno magistro laipsnį. Menininkė priklauso Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungai, yra surengusi penkias personalines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje. Nuo 2013 m. dirba su jaunimu ir vaikais Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, paraleliai kurdama interaktyvias instaliacijas, scenografiją, fotografijas.
Viena iš Eglės Lekevičiūtės kūrybinės veiklos sričių – vaikams skirtų interaktyvių parodų kuravimas, prisidėjimas prie šių parodų įgyvendinimo. Tarp jų – Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje kuruotos parodos „Jokio jokio tvano“ (2025), „Gedimino sapnas“ (2023), „Paukščiai“ (2022), „Miškas“ (2018) ar vaikams skirtos parodos „Ežeras pilnas žvaigždžių“ (2021) tekstilinės dalies techninis įgyvendinimas MO muziejuje.
Paroda eksponuojama Vaikystės pievoje iki rugsėjo 30 d.
„Nikita Diržys nuo mažens gyvena Vilniaus Lakštingalos namuose. Dėl cerebrinio paralyžiaus jis juda vežimėliu, sunkiau kalba ir kiek lengviau valdo tik vieną ranką, tačiau jo noras prisiliesti prie dažų ir drobės yra didžiulis. Nikita dažnai pasirenka temas, susijusias su jūra, saule, smėliu, vandeniu. Jam patinka mėlyna ir geltona, bet nevengia ir kitų spalvų. Aiškus ir laisvas potėpis sukuria jo darbuose šviesų jaukumo, švaros ir erdvės pojūtį. Jis mielai eksperimentuoja ir savo tapyboje naudoja įvairias priemones: purkštukus, plėvelę, pagaliukus, raižiklius. Dirba greitai, laisvai, spontaniškai ir be galo džiaugiasi visu kūrybiniu procesu“, – Nikitos Diržio kūrybą pristato parodos kuratorė ir pagelbėtoja Nikitai jo kūryboje, Vita Poniškaitienė.
Kviečiame pasižvalgyti po Nikitos spalvų pasaulį, jo potyrius, išraiškas ir emocijas. Parodoje eksponuojami per pastaruosius metus sukurti darbai, atlikti guašu ant kartono ar drobės.
Paroda vyks vaikų bibliotekos Mažojoje galerijoje iki rugpjūčio 31 d.
2026 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Šlapelio metais. Jurgis Šlapelis – kalbininkas, pedagogas, gydytojas, kultūros ir visuomenės veikėjas, vienas iš Šlapelių lietuvių knygyno steigėjų.
Parodoje „Kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas, gydytojas Jurgis Šlapelis" pateikiami svarbiausi kalbininko kultūrinės, visuomeninės, švietėjiškos veiklos faktai. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Vilniaus universiteto bibliotekos Skaitmeninių kolekcijų, Europeanos, LIMIS, Vikipedijos, Vilniaus miesto kapinių registro, nuotraukos ir asmeniniai daiktai iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus.
Parodą parengė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė.
Paroda eksponuojama II aukšte laisvalaikio erdvėje šalia Vilnistikos skaityklos.
Paroda yra skirta vienam iš garsiausių 1863–1864 m. sukilimo vadų, kurio 200-ųjų gimimo metinių proga LR Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Zigmanto Sierakausko (1826–1864) metais.
Knygų parodoje akcentuojamas Zigmanto Sierakausko (1826-1864) sukilimo kovose. Atkreipiamas dėmesys į kelių sukilimo amžininkų prisiminimus, kurie keičia nusistovėjusį sukilimo Lietuvoje naratyvą: J. Miliauskas-Miglovara teigia, kad caro valdžios priespauda Lietuvoje nebuvusi tokia, kaip nušviečiama ankstesnėje literatūroje. J. Geištoras mano, kad sukilimas nulėmė baisias represijas bei politinę ir kultūrinę tamsą, sutrukdė platų visuomeninį anticarinį judėjimą ir ilgam atitolino Tėvynės laisvę. Įdomūs A. Dalevskytės, Z. Sierakausko žmonos, atsiminimai bei V. Zeitler ir G. Viliūnės grožinės knygos apie Apoloniją.
Visgi pažymėtina, jog sukilimas – net ir pralaimėtas – bendrame didvyriškų XIX amžiaus kovų kontekste vertintinas ir minėtinas kaip vienas svarbių etapų, siekiant išsivadavimo iš caro priespaudos. Vadų – taip pat ir Zigmantas Sierakausko – auka nebuvo beprasmė: lietuvių tautoje ji stiprino laisvės siekimą, tikint, kad ji tikrai bus pasiekta. Z. Sierakausko didvyriškumas atsiskleidžia jo apsisprendime – stoti į nelygią kovą su pavergėjais ir sąmoningai Tėvynės laisvės vėliavą iškelti aukščiau savo gyvybės.
Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. +370 5 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.