Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Romualdas Mackūnas gimė 1961 m. sausio 1 dieną. Abu Jo tėvai stiklo pramonės inžinieriai. Mokėsi Vilniaus 31 mokykloje, kurią baigė 1979 metais. Lankė ir muzikos mokyklą, grojo smuiku.

Stojo į Dailės Instituto tapybos specialybę, tačiau neįveikė konkurso ir buvo paimtas į tarybinę armiją.

Tarnavo už Murmansko netoli sienos su Suomija Pečengoje. Kariuomenėje dirbo dailininku. Tapė didelius karinės tematikos paveikslus, apipavidalino įvairius plakatus ir stendus.

Po kariuomenės nuo 1983 metų dirbo Operos ir Baleto teatre pradžioje scenos mašinistu, o vėliau teatro dailininko padėjėju. Nuo 1989 dirbo Lietuvos Radijo ir Televizijos techniniame ceche dažytoju – dekoratoriumi.

Nuo mažų dienų visą gyvenimą domėjosi daile, daug piešė, tapė, drožinėjo įvairias dirbinius, skulptūras.

Buvo aistringas žvejys.

2022 metų sausio 17 dieną netikėtai mirė.

Paroda nuo birželio 30 d. iki liepos 25 d. eksponuojama Parodų salėje.

Esu menininkė, dailės pedagogė-metodininkė, turiu daugiau kaip 16 metų pedagoginį stažą, taip pat apie 7 metus dirbu su suaugusiais. Savo darbe aktyviai taikau dailės terapijos metodus (2018 metais baigiau Art terapijos kėlimo kvalifikacijos programą pas profesorę L. Lebedevą) ir nuo to laiko pradėjau domėtis mandalomis bei intuityviąja tapyba.

Intuityvi tapyba – tai susitikimas su savimi, leidžiantis pažinti save ir suaktyvinti vidinius resursus. Tai yra ne akademinė tapyba, tai kitokia tapyba, per kurią atsiskleidžia savęs pažinimo ir vidinių pokyčių procesas per kūrybą. Tai yra improvizacija, žaidimas, nuotykis. Tai yra jaudinanti kelionė, mėgavimasis kūrybiniu procesu, o rezultatas – nepakartojamas, unikalus paveikslas!

Kitus mano darbus pamatysite ir informaciją apie studijos užsiėmimus vaikams bei suaugusiems rasite:  

• IG: eva_evakot
• FB: Evelina Koteloviciute

Paroda veikia Dalykinės literatūros erdvėje iki liepos 25 d.

Mano iliustracijų stilius susiformavo pamažu – dirbant animacijoje, piešiant kadruotes filmams ar reklamos agentūroms. Labiausiai mėgstu dirbti pieštuku, piešinį nuskenuoti ir pabaigti tvarkyti kompiuteriu.

Ruošiantis knygos „Troleibusu“ iliustravimui teko pasivaikščioti po miestą, pafotografuoti, rinkti medžiagą internete.

Knygos veikėjai gimė tarsi savaime, perpiešiant personažus po kelis ar keliasdešimt kartų, atrenkant detales, kurios man patikdavo. Nenorėjau, kad veikėjai būtų per daug realistiški. Stengiausi, kad jie būtų panašesni į animacinio filmo personažus. Vietos, kurios vaizduojamos iliustracijose, taip pat susidėliojo iš miesto vaizdų, kuriuos matau eidamas pasivaikščioti. Galbūt galima atpažinti J. Basanavičiaus, Pylimo gatves ar Antakalnio troleibusų žiedą. Nesistengiau jų tiksliai perpiešti, siekiau perteikti nuotaiką.

Pasakojimą kūriau gan chaotiškai, neturėdamas plano. Skaitant autorės tekstą kildavo idėjos, kaip perteikti vieną ar kitą teksto dalį. Taip prisikaupė iliustracijų, kurias derinant su tekstu teko pavargti maketuotojui.

Tiksliai pasakyti, kiek truko iliustravimas, negaliu – įsimaišydavo kiti, skubesni darbeliai, atsirasdavo neatidėliotinų reikalų. Nuo susipažinimo su Dianos tekstu iki knygos pasirodymo praėjo beveik du metai, tačiau intensyvaus darbo buvo gal 4–5 mėnesiai. Dirbti buvo įdomu ir lengva.

Dėkoju autorei už kantrybę ir pasitikėjimą. Nuo kitų darbų šis skyrėsi tuo, kad buvo užtektinai laiko pagalvoti, įsijausti į kūrinio nuotaiką, paieškoti būdų jai perteikti piešinyje. Tai buvo tikra atgaiva po skubių, „degančių“ užsakymų.

Paroda nuo liepos 2 iki rugsėjo 30 d. eksponuojama vaikų bibliotekos Vaikystės pievoje.

1924-aisiais metais užgimusi Dainų šventė tapo ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir svarbia tautinės tapatybės bei laisvės dvasios išraiška net ir sudėtingiausiais istorijos laikotarpiais.

Parodoje „Dainų švenčių atgarsiai“ kolekcininkas pristato ilgus metus rinktą ir kruopščiai saugotą unikalią kolekciją, atspindinčią visą Dainų švenčių istoriją. Ekspozicija suskirstyta į tris svarbius laikotarpius:

• Tarpukario Lietuva: pirmosios Dainų šventės, jų reikšmė ir atributika.
• Sovietinis laikotarpis: Dainų šventės kaip tautinės savimonės išsaugojimo ir laisvės troškimo raiškos platforma.
• Nepriklausomybės metai: atgimusios tradicijos tęstinumas ir nauji akcentai.

Parodoje išvysite įvairius eksponatus, liudijančius šį svarbų kultūros fenomeną: retus leidinius, atminimo ženklus, pašto ženklus, istorines nuotraukas, medalius ir kitą unikalią atributiką, sukauptą per dešimtmečius.

Ši paroda – tai reta galimybė išsamiai pažvelgti į Lietuvos Dainų švenčių istoriją, pajusti jos gyvybingumą ir svarbą mūsų tautos kultūrai.

Maloniai kviečiame apsilankyti ir kartu prisiminti šimtmečio Dainų švenčių aidus!

Paroda nuo birželio 5 iki rugpjūčio 29 d. eksponuojama Didžiojoje salėje.

Perdirbtos statybinės medžiagos, makroflex, lietvamzdžiai, tekstilės likučiai, metalo strypai, laidai.
l’arbe – tai hibridinė, pusiau gyva būtybė, auganti ne iš žemės, o iš atliekų, vamzdžių. Ji neturi vienos kilmės – jos forma išplėsta, medžiagiškumas netvarkingas, o funkcionalumas neaiškus. Tai naujos gamtos fragmentas – nebe biologinė, bet ir dar ne visiškai technologinė.

Instaliacija reaguoja į mintį, kad gamta po Antropoceno nebūtinai yra „lauke“, ji nebėra fiksuota vaizdinė struktūra.

Medžiagos, paimtos iš statybinių atliekų ir senesnių meno darbų, čia patiria antrą gyvenimą – jos jau atitrūkusios nuo savo buvusio funkcinio konteksto. Laidai, vamzdžiai, nurodo į infrastruktūrą, bet nesuteikia aiškios paskirties.

Pavadinimas l’arbe – prancūziškas medžio žodis – kviečia iš naujo ištarti ir pajusti pačią „gamtos“ sąvoką. Šis žodis, kaip ir kūrinys, yra šiek tiek svetimas, bet atpažįstamas – tarsi išverstas iš kitos ekologinės realybės.

Paroda birželio 6 d.–liepos 18 d. eksponuojama bibliotekos languose pirmame aukšte. Apžiūrėti rekomenduojame iš Trakų gatvės pusės.

Vilnistikos skaitykloje II aukšte.