Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Pristatome parodą, kuriįkvėps į kasdienybę pažvelgti kitaip. Vizualinė kelionė užfiksuota paprastu įrankiu – telefonu. Tai akimirkos, kurios iš pradžių buvo skirtos trumpalaikiam buvimui socialinių tinklų sraute, tačiau dabar įgauna naują formą – sustabdytą laike.
Fotografijos aprėpia platų spektrą temų: nuo miestų architektūros iki gamtos peizažų, nuo atsitiktinių praeivių iki artimiausių žmonių portretų. Kiekvienas kadras – tai spontaniškas žvilgsnis į aplinką, kurioje ieškota ne tik estetikos, bet ir jausmo.
Juoda ir balta čia nėra tik spalvų ribojimas, tai būdas išryškinti šviesą ir šešėlį, formą ir tekstūrą, sustiprinti emocijas. Tai fotografija, kurioje spalvų nebuvimas leidžia sutelkti dėmesį į akimirkos nuotaiką ir prasmę.
Kasdienybės grožis dažnai lieka nepastebėtas, tačiau šioje parodoje jis įgauna naują reikšmę. Tai vizualinis dienoraštis, liudijantis, kad menas slypi ne tik profesionalioje technikoje, bet ir gebėjime pamatyti.
Frazeologizmų kūrėjas ir jų vartotojas yra kolektyvinis – tauta. Jie atspindi tautos mąstymą, savitumą. Mes dažnai juos vartojame savo kalboje net nesusimąstydami, norėdami stipriau išreikšti emocijas, veiksmo stiprumą ar intensyvumą ne tiesiogine, o perkeltine prasme, pavyzdžiui: „Dūdas paleisti“ (verkti, bliauti), „Makaronus kabinti“ (meluoti). Labai daug tokių vaizdingų žodžių junginių randame skaitydami literatūros klasiką – jie padaro (gal paverčia?) kalbą įdomesne, išraiškingesne. Sunkiai išverčiami į kitas kalbas, nes sudėtinga perteikti jų prasmę.
Projekto vadovė ir parodos kuratorė, meno kūrėja Laimutė Vološkevičienė.
Parodoje dalyvauja 24 autoriai iš Rokiškio, Palangos ir Panevėžio: Vida Savickienė – Palanga.
Rita Vaitiekauskienė – Rokiškis, Daina Bučiūnienė – LTS Vilniaus skyrius,
Algis Petruoka, Jūratė Abromavičienė, Rita Indriliūnienė, Nijolė Jackevičiūtė, Stanislava Volčenkienė, Jūra Butkevičiūtė, Laima Kairelienė, Irma Pažimeckienė, Genė Sutkuvienė, Birutė Povilonienė, Vida Mikoliūnienė, Vilija Povilionienė, Zenona Misevičienė, Raimonda Narkevičienė, Darius Bagužis, Lidija Dailidėnienė, Albertas Valikonis, Romulė Paleliūnienė, Irena Jasiūnienė, Birutė Račinskienė, Laimutė Vološkevičienė – Panevėžys.
Paroda vyksta liepos 1–31 d. Dalykinės literatūros erdvėje.
Liepos 2 dieną 17.30 val. bibliotekos languose atidaroma nauja paroda – Yousef Nouraie „Metamorfozė“. Yousef Nouraie yra skulptorius ir perdirbto meno kūrėjas.
Apie menininką:
Yousef Nouraie – iš Irano kilęs menininkas, gyvenantis Vilniuje. Savo kūryboje jis daugiausia naudoja vielą, medį, metalą, rastus objektus ir perdirbtas medžiagas.
Menininkas tyrinėja paslėptą daiktų potencialą ir kviečia žiūrovą iš naujo pažvelgti į vertės, grožio bei kūrybiškumo sampratas. Inžinerinis išsilavinimas ir gilus domėjimasis menu formuoja jo kūrybinį požiūrį, kuriame susijungia konstrukcinis mąstymas, eksperimentavimas ir asmeninė patirtis.
Yousef Nouraie kūriniuose dažnai atsiskleidžia žmogaus santykio su gamta, tapatybės, laisvės, pokyčio ir aplinkos temos. Jo skulptūros tampa tarpine erdve tarp medžiagos ir idėjos, tarp to, kas jau egzistuoja, ir to, kas dar gali gimti.
Išsamiau: https://creativearts.studio/about/
Apie parodą:
Ši ekspozicija pasakoja apie žmogų, atsidūrusį tarp praeities ir ateities, tarp baimės ir vilties, tarp griūties ir naujo pradėjimo. Kūriniuose žmogus kartais susilieja su gamta, kartais ant savo pečių neša gyvenimo naštą, kartais siekia pakilti, o kartais lieka pakibęs tarp pabaigos ir pradžios. Kiekviena skulptūra pasakoja savitą kelionę, kurios esmė – ne galutinis tikslas, o pats virsmo procesas.
Šių kūrinių eksponavimas bibliotekos languose papildo parodos idėją. Langas tampa riba tarp vidaus ir išorės – vieta, kur praeivis, net neužėjęs į pastatą, gali sustoti, pažvelgti, susimąstyti ir atrasti savo interpretaciją tarp metalo linijų, medžio faktūrų bei tuščios erdvės.
Menas dažnai ne pateikia atsakymus, o kelia klausimus. Ši kolekcija kviečia apmąstyti pokytį, viltį, žmogaus ryšį su gamta ir mūsų atsakomybę už pasaulį, kurį kuriame kartu.
Parodą rasite bibliotekos languose iki rugsėjo 30 d.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje birželio 19 d. 17 val. atidaroma sodų paroda „Šiaudo sakmės“. Ją bus galima aplankyti iki liepos 31 d.
Vaikų ir jaunimo klubo „Klevas" Kūrybinių veiklų dirbtuvių Etno grupės dalyvės užbaigia savo mokslo metus ir kviečia kartu pasidžiaugti jų sukurtais šiaudiniais sodais, saulėmis ir žvaigždėmis. Būrelis, prieš dvejus metus prasidėjęs nuo dviejų moterų susitikimo, kai viena labai norėjo išmokti surišti sodą, o kita – dalintis žiniomis, šiandien džiaugiasi įvairaus amžiaus (nuo mokinukės iki senjorių), įvairių profesijų kūrybingų, išradingų ir visada gerai nusiteikusių kūrėjų bendryste.
Yra posakis, kad mistinis, paslaptingas sodas pats pasirenka rankas, kuriose nori gimti. Kurios jį išaugins nuo šiaudo ar smilgelės iki sakralaus, visokio gėrio linkinčio, šviesaus šiaudinio sodo.
Ir tas rankas jis atpažįsta pagal vidinį žmogaus širdies gerumą. Šio būrelio dalyvės būtent tokios ir yra - kupinos pozityvumo, džiaugsmo ir bendrystės. Todėl jų kūryba pulsuoja šiluma ir harmonija, kūrybiškumu, įdomiais sprendimais ir nesibaigiančiu noru augti pažinime.
Rugio šiaudas, laukinės smilgos, švendrės... Šie žolynai yra kupini paslėptų istorijų ir kartais patys padiktuoja sodo vardą ar jo charakterį. Tik tas istorijas reikia pažadinti, atrakinti ir paleisti į pasaulį.
Taip gimė paroda „Šiaudo sakmės". Tai ketvirtasis būrelio dalyvių kūrybos pasirodymas.
11 autorių pristato savo kūrinius, tai, ką sukūrė per mokslo metus nuo rugsėjo iki birželio.
Kai kurios dalyvės, niekada to nedariusios, čia suvėrė pirmąjį reketuką ir jau spėjo išauginti ne vieną įdomų sodą. Parodoje supasi šiaudų puošmenos ir sodai, suverti, užauginti iš rugio šiaudo, smilgų, švendrių ir lendrūno.
Jau daugiau kaip pusę šimtmečio Lietuvos moksleivių dainų šventė telkia jaunus žmones kūrybai, bendrystei ir meilės savo kraštui puoselėjimui. Dainų šventė – tai ne tik dainos, šokiai ir įspūdingi renginiai. Tai ir daugybė asmeninių prisiminimų, emocijų bei akimirkų, kurias išsaugojo laikas.
Šioje parodoje iš Renato Jaramino kolekcijos pristatomi įvairių laikotarpių moksleivių dainų švenčių atributai, pasakojantys apie šios tradicijos istoriją ir jos dalyvių patirtis. Kiekvienas eksponatas – mažas pasakojimas apie pasiruošimą šventėms, dalyvių džiaugsmą, atsakomybę ir pasididžiavimą atstovaujant savo mokyklai bei kraštui.
Parodoje galėsite pamatyti:
dalyvių ženklelius, medalius ir kitus apdovanojimus;
švenčių programas, leidinius bei informacinius spaudinius;
proginius suvenyrus, dokumentus ir kitą istorinę medžiagą, atspindinčią skirtingų laikmečių dainų šventes.
Šie daiktai liudija ne tik renginių istoriją, bet ir žmones, kurie ją kūrė. Vieniems jie primins savas jaunystės dienas, kitiems taps galimybe iš arčiau pažinti vieną reikšmingiausių Lietuvos kultūros tradicijų.
Parodą rasite Didžiojoje salėje liepos 8 – rugpjūčio 31 d.
Tauro Čeledino ir Luko Naraškevičiaus komikso „Bobo“ parodoje eksponuojamos leidinio iliustracijos, parodomas jų kūrimo procesas ir pagrindinio personažo paieškos.
„Bobo“ – tai istorija apie liūdesyje įstrigusio šuns kelionę į džiazo koncertą bei į save. Komiksas kalba apie psichologinę sveikatą ir siekia palaikyti visus, kam su savimi ne visada paprasta.
„Nikita Diržys nuo mažens gyvena Vilniaus Lakštingalos namuose. Dėl cerebrinio paralyžiaus jis juda vežimėliu, sunkiau kalba ir kiek lengviau valdo tik vieną ranką, tačiau jo noras prisiliesti prie dažų ir drobės yra didžiulis. Nikita dažnai pasirenka temas, susijusias su jūra, saule, smėliu, vandeniu. Jam patinka mėlyna ir geltona, bet nevengia ir kitų spalvų. Aiškus ir laisvas potėpis sukuria jo darbuose šviesų jaukumo, švaros ir erdvės pojūtį. Jis mielai eksperimentuoja ir savo tapyboje naudoja įvairias priemones: purkštukus, plėvelę, pagaliukus, raižiklius. Dirba greitai, laisvai, spontaniškai ir be galo džiaugiasi visu kūrybiniu procesu“, – Nikitos Diržio kūrybą pristato parodos kuratorė ir pagelbėtoja Nikitai jo kūryboje, Vita Poniškaitienė.
Kviečiame pasižvalgyti po Nikitos spalvų pasaulį, jo potyrius, išraiškas ir emocijas. Parodoje eksponuojami per pastaruosius metus sukurti darbai, atlikti guašu ant kartono ar drobės.
Paroda vyks vaikų bibliotekos Mažojoje galerijoje iki rugpjūčio 31 d.
Parodoje eksponuojamos iliustracijos knygoms „Upė, tekanti atgal“ (aut. Jean-Claude Mourlevat, leidykla „Nieko rimto“), „Stebuklinga Mocarto fleita“ (aut. Violeta Palčinskaitė, leidykla „Nieko rimto“), „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (aut. Violeta Palčinskaitė, leidykla „Tyto alba“) ir „Ponio ir musės kelionė į pasaulio kraštą“ (aut. Jurgita Pelėdaitė, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“).
Lina Eitmantytė-Valužienė:
„Pirmąkart pažvelgiau į pasaulį prieš 55 vasaras Kelmėje. Ten mane apgaubė meile tėveliai ir artimieji. Vienas iš ankstyviausių prisiminimų – keliu aukštyn kumštine pirštinuke apmautą rankytę, kad kažkur ten, aukštai, paliesčiau stebuklą – milžiniško arklio nosį. Šis prisiminimas – vienas iš daugelio nuostabių gyvenimo dėlionės detalių, kurios lydėjo gamtos apsuptyje Kelmėje, smuikuojant Čiurlionio menų gimnazijoje Vilniuje ir studijuojant knyginės grafikos meną Vilniaus Dailės akademijoje. Greta visuomet buvo knygos. Nuo pat pirmųjų žingsnių.
Vėliau meilė knygoms įsitvirtino šeimoje bei įprasmino gyvenimo kelią – dalintis skaitymo džiaugsmu per iliustraciją. Esu iliustravusi daugiau kaip 40 knygų vaikams. Dalyvavau iliustracijų parodose Lietuvoje ir kitose šalyse. Esu laiminga, kai mano iliustruotos knygos pasiekia skaitytojus ir žiūrovus. Kaskart skaitydama būsimos knygos tekstą jaučiuosi kaip režisierė, kuri sukurs jam aplinką, kostiumus, nurodys vietą scenoje, paskirstys vaidmenis, tarp kurių net menkiausias taškelis bus svarbus ir ypatingas. Tekstai skirtingi, tad ir knygos interpretacija vaizdu kaskart kitokia, išreikšta vis kita technika ir popieriaus spalva, faktūra, formatu. Ar pavyks perteikti svarbiausią rašytojo žinutę, ar pasidalinsiu savo širdies virpėjimu, kurį sukels labiausiai įsiminę knygos istorijos įvykiai? Ar ne per mažai palieku vietos skaitytojo fantazijai? Bet tikrai žinau, kad tai, kas kuriant gimsta mano širdyje, gyvena kiekvieno iš Jūsų širdyje – noras patirti nuotykį, meilę, paslaptį ir viltį.“
Paroda eksponuojama Vaikystės pievoje birželio 4 – liepos 31 d.
2026 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Šlapelio metais. Jurgis Šlapelis – kalbininkas, pedagogas, gydytojas, kultūros ir visuomenės veikėjas, vienas iš Šlapelių lietuvių knygyno steigėjų.
Parodoje „Kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas, gydytojas Jurgis Šlapelis" pateikiami svarbiausi kalbininko kultūrinės, visuomeninės, švietėjiškos veiklos faktai. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Vilniaus universiteto bibliotekos Skaitmeninių kolekcijų, Europeanos, LIMIS, Vikipedijos, Vilniaus miesto kapinių registro, nuotraukos ir asmeniniai daiktai iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus. Viršelyje: Aleksandras Jurašaitis. Jurgis Šlapelis vestuvių dieną. 1905 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus.
Parodą parengė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė.
Paroda eksponuojama II aukšte laisvalaikio erdvėje šalia Vilnistikos skaityklos.
Paroda yra skirta vienam iš garsiausių 1863–1864 m. sukilimo vadų, kurio 200-ųjų gimimo metinių proga LR Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Zigmanto Sierakausko (1826–1864) metais.
Knygų parodoje akcentuojamas Zigmanto Sierakausko (1826-1864) sukilimo kovose. Atkreipiamas dėmesys į kelių sukilimo amžininkų prisiminimus, kurie keičia nusistovėjusį sukilimo Lietuvoje naratyvą: J. Miliauskas-Miglovara teigia, kad caro valdžios priespauda Lietuvoje nebuvusi tokia, kaip nušviečiama ankstesnėje literatūroje. J. Geištoras mano, kad sukilimas nulėmė baisias represijas bei politinę ir kultūrinę tamsą, sutrukdė platų visuomeninį anticarinį judėjimą ir ilgam atitolino Tėvynės laisvę. Įdomūs A. Dalevskytės, Z. Sierakausko žmonos, atsiminimai bei V. Zeitler ir G. Viliūnės grožinės knygos apie Apoloniją.
Visgi pažymėtina, jog sukilimas – net ir pralaimėtas – bendrame didvyriškų XIX amžiaus kovų kontekste vertintinas ir minėtinas kaip vienas svarbių etapų, siekiant išsivadavimo iš caro priespaudos. Vadų – taip pat ir Zigmantas Sierakausko – auka nebuvo beprasmė: lietuvių tautoje ji stiprino laisvės siekimą, tikint, kad ji tikrai bus pasiekta. Z. Sierakausko didvyriškumas atsiskleidžia jo apsisprendime – stoti į nelygią kovą su pavergėjais ir sąmoningai Tėvynės laisvės vėliavą iškelti aukščiau savo gyvybės.
Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. +370 5 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.