Simonos Finkelšteinaitės ir Giedrės Zubrickytės fotografijos paroda „Litvakai – čia ir dabar“ – tai pasakojimas apie tradicijų ir požiūrių į jas įvairovę, žydiškumą bei jo sampratą šiuolaikiniame Vilniuje. Ši paroda kviečia ne tik apžiūrėti galeriją užpildančias nuotraukas, bet atsidurti drauge prie bendro Šabo ar Pesacho stalo, kur naujumo nerimą pakeičia šeimininkų šiluma, skanios vaišės, vynas ir šventinė atmosfera. Tai būdas pažvelgti į dviejų moterų – motinos ir dukros akis, kurios spinduliuoja pasididžiavimą savo šeimos istorija, meilę viena kitai, kurios mato taip toli ir taip giliai, kaip buvo skirta žydų moterims matyti. Akimirkai pabūti sinagogoje – jei ne kūnu, tuomet mintimis, atsakyti sau, kas yra tikėjimas, religija, dvasingumas, klausti, ar visiems Dievas yra skirtingas, o galbūt visų vienas ir tas pats. Ištarę labas kadaise Šiaurės Jeruzale įvardyto miesto gatvėmis pavėjui išgirskite shalom – juk nėra nieko nuostabiau kaip gyventi kartu. Parodos autorių lankytojams siūlomi laiko rėmai – čia ir dabar – tai proga pažinti kitą be išankstinių nuostatų ir galimybė pristatyti save sau pačiam jau šiek tiek kitokiu.
Parodų salėje iki liepos 30 d.
Teatro iškilieji: Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Teatro iškilieji: Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Šią vasarą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje pristatoma paroda „Teatro iškilieji: Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė“, skirta menininkų jubiliejams. Ekspozicija, atskleidžianti Jurašų kūrybos išskirtinumą, įžanga į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rengiamą parodą „Jono Jurašo scenos ženklai. 1972-ųjų „Barbora Radvilaitė“ ir jos refleksijos“.
Paroda veikia Didžiojoje salėje.
Meno ekrane – Gretos Slivskytės fotografijos
Nuo birželio 15 d. bibliotekos Meno ekrane – Gretos Slivskytės fotografijos:
„Vis dar sunkiai apsiverčia liežuvis vadinti save fotografe, todėl visuomet sakau kitaip. Aš fotografuoju. Kiek save atsimenu, visada rimčiau ir įdėmiau nei kiti stebėjau savo aplinką. Mažiausios detalės buvo ir yra svarbios. Ši nuotraukų serija – apie gamtos stebėjimą, buvimą joje. Medžiai aplink, vandens telkinys, žolė po kojomis – dalys erdvės, kurioje jaučiuosi geriausiai. Prieš jūsų akis mano žvilgsnis į ją.”
Tautodailininkės Reginos Morkūnaitės (Vilniaus rajono kultūros centro studijai „Paletė“, vadovas V. Nesterenko) paveikslai tema „Įprastas dėmesys neįprastiems spindintiems motyvams“ dalyvauja naiviojo meno paveikslų parodoje A. Mickevičiaus bibliotekoje liepos 1 – 30 d. Labai laukiame!
Dalykinės literatūros skaitykla III aukšte
Šviesus ir šiltas Piret Raud pasaulis vaikams
Kviečiame pasinerti į šviesų ir šiltą (kartais – net truputėlį paiką) estų iliustratorės Piret Raud pasaulį!
Šioje parodoje galėsite pasigrožėti autorės iliustracijomis, parinktomis iš trijų jos knygų: „Šiek tiek paikos istorijos“, „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“ ir „Kitokios princesių istorijos“. Visas tris knygas išleido leidykla „700 eilučių“.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje „Vaikystės pieva“ iki spalio 2 d.
Komiksų paroda „Devintasis menas“
Komiksų paroda „Devintasis menas“ vyksta III aukšte šalia Meno ekrano.
Visuomenėje vyrauja dažna nuomonė, jog komiksai yra išskirtinai vaikams skirta pramoga, dažniausiai humoristinio ar sensacingo pobūdžio. Tačiau tai toli gražu tik mitas. Komiksai kaip medija yra labai įvairiapusiška.
Ši paroda gali padėti šiuolaikiniam skaitytojui (žiūrėtojui) praplėsti savo akiratį ir atrasti komiksus kaip pilnavertę mediją, leidžiančią tobulėti, patirti naujus pojūčius ir visai kitą – vaizdų pasaulį.
Parodą parengė vyresnioji bibliotekininkė Milda Markovskytė-Šapurova.
Mūsų bibliotekos raritetai
Ar žinojote, kad mūsų biblioteka turi senųjų leidinių retų leidinių ir regiono fonduose? Regiono fonde saugomi leidiniai, susiję su Vilniaus ir Alytaus apskritimis, o retų leidinių fonde saugomi rankraščiai, lietuvių išeivijos kolekcijos, leidiniai, priklausę žymių kultūros, visuomenės veikėjų asmeninėms bibliotekoms ir kt. Šių fondų leidiniai į namus neskolinami, bet juos galima skaityti vietoje bibliotekoje!
Parodą rasite III aukšte esančiame Abonemente. Skaitytojus, norinčius apie mūsų bibliotekoje saugomas Atminties kolekcijas sužinoti daugiau, kviečiame skanuoti QR kodą ir patyrinėti šia tema parengtą virtualią parodą.
Parodą parengė Gerta Stanionytė. Paroda veiks birželio mėn.
Marijai Gimbutienei – 100
2021 metai yra paskelbti archeologės, antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės (1921-1994) metais. Šie metai – 100-osios mokslininkės gimimo metinės. Šia proga Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka parengė Marijai Gimbutienei skirtą parodą. Istoriko ir bibliografo Lino Janulevičiaus interviu apie šią parodą kviečiame žiūrėti bibliotekos Youtube.
Paroda eksponuojama Istorijos ir kraštotyros erdvėje II aukšte.
Totoriai Vilniaus krašte
2021 metais minimos Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo 700-osios metinės. Totorių bendruomenė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Parodoje pristatomas Vilniaus krašto totorių istorinis, kultūrinis, sakralinis paveldas.
Paroda iliustruota nuotraukomis iš leidinių, skirtų Lietuvos tautinėms mažumoms ir istorinių leidinių.
Paroda veikia II aukšto poilsio erdvėje.
Knygų paroda „Vilniaus teatrai“
Mūsų bibliotekos istorijos ir kraštotyros erdvėje (II aukštas) vyksta knygų paroda „Vilniaus teatrai“. Kviečiame aplankyti! O smalsuolius, norinčius apie Vilniaus teatrų istoriją sužinoti dar daugiau, kviečiame patyrinėti šia tema parengtą virtualią parodą: https://bit.ly/3y1gX2g. Parodą parengė bibliotekininkė Gerta Stanionytė.
Knygų paroda „Vilniaus teatrai“ veiks gegužės-birželio mėn.
Kviečiame užsukti ir apžiūrėti nuostabiai švelnias Agnės Nananai iliustracijas, skirtas E. Daciūtės knygai „Paslapčiausia paslaptis“. Šios iliustracijos buvo apdovanotos LR Kultūros ministerijos rengiamame Knygos meno konkurse – už ypatingą piešinio jautrumą.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje aukšte, erdvėse Vaikystės pievoje ir Obelyne gegužės 10 d. – rugpjūčio 10 d.
Beatričės Kelerienės keramika
Beatričės Kelerienės Anagamos keramika
Ši kolekcija nedidelė, bet išskirtinė – ypatingų formų, iš ypatingų molių, tinkamų degti ypatingoje malkinėje aukštakrosnėje Anagamoje. Anagamos krosnyje dirbiniai įgyja nepaprasto grožio ir atsparumo. 1300 laipsnių karštyje molio molekulėse esantis vanduo tiek išgarinamas, kad keramikos dirbiniai tiesiog akmenėja. Tokiame karštyje medžio pelenai lydosi, o liepsnos jais piešia ant molio kūrinių paviršiaus. Anagamoje keramika degama penkias ir daugiau parų, ilgalaikis degimas duoda ypatingas paviršių faktūras, atspalvius persiliejančius nuo žemės grunto tonų iki ugninių švytėjimu.
Apie autorę:
Beatričė Kelerienė nuo 2003 metų studijavo ir tyrė tradicinę keramiką ir keramikos degimo krosnių technologijas Japonijoje, seniausias keramikos tradicijas turinčiuose miestuose Tanba, Shigaraki, Echizen, Tokoname, Seto, Thajimi, Kutani, Hagi, Mino, Bizen. Gilino savo žinias Gvatemaloje, Korėjoje, Dominikoje, Meksikoje. 2010 metais įkūrė keramikos studiją Japonijoje, Misato mieste. Tuo pačiu metu, pusę laiko praleisdama Lietuvoje, studijavo ir tyrė tradicinę Lietuvos keramiką. 2010 metais Beatričei Kelerienei Lietuvoje suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Beatričės keramikos kūriniai ne kartą laimėję ir prestižiškiausiuose Japonijos keramikos konkursuose: Toki 2014, Tanabe 2013. Autorės darbai apdovanoti asmeniniu Kyoto gubernatoriaus apdovanojimu 2014 metų Kyoto parodoje; Jai įteiktas specialus prizas bene garsiausioje tarptautiniame keramikos konkurse Mino 2014.
2014 metais Vilniaus rajone, istoriniame Karmazinų slėnyje Beatričė įkūrė ir įrengė Karmazinų Keramikos Meno centrą su unikalia, 5 m ilgio aukštakrosne Anagama. Anagama degimo procesas yra labai brangus ir reiklus, reikalaujantis ypatingos meistrystės ir patirties, kita vertus, šiuo būdu degti kūriniai vertintojų pripažįstami kaip atskira, ekskliuzyvinė kategorija keramikoje. Beatričės Kelerienės braižu tapo aukštos temperatūros malkinio degimo darbai ir, be abejo, lengvai atpažįstama, klasikine arbatos estetika persmelkta stalo keramika.
Paroda eksponuojama bibliotekos languose, kviečiame ją apžiūrėti iš Trakų gatvės.
Olandijos vaikų literatūros karalienė Annie M. G. Schmidt
Sakoma, kad Olandijoje visi žino du adresus – kelią į karalienės rūmus ir į A. Schmidt namus. Nuostabioji rašytoja, parašiusi tokius kūrinius kaip „Minusė“, „Jipas ir Janikė“, „Viplala“, ilgam užsilieka ir jaunesnio, ir vyresnio skaitytojo širdyje.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Labirintas.
Viačeslavo Sokoleckio tapybos parodos atidarymas
Dailininkas tapytojas, akvarelininkas. Viačeslavas Sokoleckis gimė 1938 m. Popasnojėje (Lugansko apskr., Ukraina). 1965 m. baigė scenografijos specialybę Vilniaus dailės institute. Nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2001 m. – Vilniaus menininkų klubo „Plekšnė” narys.
Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Alupkos muziejus Kryme, VU bibliotekos grafikos centras, įvairios Lietuvos įstaigos, Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
Parodą galima apžiūrėti bibliotekos interneto svetainėje ČIA.
Vilniaus menininkų klubo PLEKŠNĖ dailininkų darbų paroda
Vilniaus menininkų PLEKŠNĖS klubo dailinininkų darbų paroda - tai trisdešimties metų klubo jubiliejaus įprasminimas.
"Plekšnės" klubo branduolį sudaro įvairių profesijų atstovai: muzikai, baleto artistai, fotografai, rašytojai ir medikai.
Kviečiame apžiūrėti parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos interneto svetainėje ČIA.
parodoje eksponuojamos akvarelės – poetiškos ir jautrios. Dailininkės žvilgsnis nuolat krypsta į žydinčias pievas, kur daug spalvų, oro ir permainingo judėjimo. Tai – tarsi mikrokosmosas, įprasminantis nesibaigiantį gamtos vyksmą. Čia nematyti ryškių kontūrų, nėra pradžios ir pabaigos: žolynų pavidalai nepastebimai išplaukia iš švarios erdvės ir vėl į ją įsilieja, sudarydami pulsuojančią tarpusavio vienovę.
Eglė Šaltė (Petravičiūtė) – menininkė, baigusi keramikos bakalauro ir magistro studijas VDA, tačiau niekad neapsiribojusi vien tik molio medžiaga, kaip meninės saviraiškos priemone. Aktyviai kuria pasitelkdama keramiką, tapybą ir įvairias grafikos technikas. Pastaraisiais savo kūrybos metais sukūrė linoraižinių seriją „Pamąstymai“.
Grafikos darbų ciklas „Pamąstymai“ yra trumpi filosofiniai momentai, kalbantys apie vidines būsenas, minčių raizginius, susipinančius didelius išgyvenimus ir mažas problemas, apie egzistencinius svarstymus ir žmogiškąsias vertybes.
Kristinos Kurilaitės paroda „Gatvės meno galerija – menas arčiau mūsų“
K. Kurilaitės nuotr.: „Sienos prisimena“ – gatvės meno projektas, skirtas Vilniaus žydų kvartalo istorinei atminčiai.
Paroda įkvėpta kelionių, ilgų pasivaikščiojimų ir netikėčiausių miesto meno formų atradimų. Čia eksponuojamos nuotraukos iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šilutės, Telšių, Porto (Portugalija), Lisabonos (Portugalija), Aveiro (Portugalija),Tel Avivo (Izraelis), Berlyno (Vokietija) ir Vienos (Austrija). Parodoje siekiama ne tik susipažinti su urbanistiniu menu, bet ir parodyti šio meno technikų įvairovę: nuo trafareto iki sienos drožinėjimo, menininko rankų darbo iki roboto pagalba atlikto piešinio. Vaizdo įrašas, kuriame Kristina Kurilaitė pasakoja apie parodos idėją – ČIA.
Dienos centro „Mes esame“ atviros kūrybinės dirbtuvės
Dienos centro „Mes esame“ atviros kūrybinės dirbtuvės
Projekto metu ant drobės buvo atspausti šilkografiniai anstpaudai su Vilniaus miesto vaizdais, kuriuos dienos centro lankytojai – neįgalieji – tapė tekstiliniais dažais.
