Nei viena biblioteka niekur pasaulyje nesiekia surinkti visko, ką išleidžia viso pasaulio leidėjai. Pagrindinis bibliotekos fondo sudarymo principas liks sugebėjimas atrinkti reikšmingiausius leidinius, paprasčiau tariant, – atranka. Dažnai turėdami pakankamai didelius fondus, turime nedidelę išduotį, komplektavimo spragas išryškina neigiami atsakymai į vartotojų užklausas.
Dokumento vertė bibliotekoje vertinama ne vieno proceso metu. Pirmą kartą, kai sprendžiama, ar ją pirkti, priimti iš paramos ar pan., antrą kartą, kai leidinys apdorojamas – bibliografuojama, sisteminama, klasifikuojama bei dalykinama, vėliau – kai apsisprendžiame į kokius fondus dokumentas keliaus, bus skolinamas į namus ar saugomas ir jam suteikiamas atitinkamas šifras. Dokumentą vertina skaitytojų aptarnavimo darbuotojai, kai susipažįsta su juo ir rekomenduoja vartotojui. Vėliau jis dar kartą vertinamas – kai sprendžiama pašalinti jį iš bibliotekos fondo ar ne.
Vertindami dokumentus, mes remiamės tam tikrais kriterijais, asmeniniu patyrimu, emocijomis. Visa tai daro įtaką mūsų fondų turiniui. Atrankos procesas darosi vis sudėtingesnis – didėja dokumentų srautas, atsiranda vis naujos dokumentų rūšys ir nauji komplektavimo šaltiniai, leidiniai brangsta, priversdami mus vis labiau pasverti, ką įsigyti. Su tuo susiduriame visi – bibliotekos vadovai, komplektavimo specialistai, skaitytojų aptarnavimo skyrių darbuotojai, kurie ne tik rekomenduoja leidinius vartotojams, bet ir labai dažnai prisideda prie dokumentų fondo sudarymo.
