Pelkių vaikas

1990 m. rugpjūtį Vikingo Stormbergo žmona Helena dingo pelkėse. Jų kūdikis, paliktas pelkės pakraštyje, buvo rastas leisgyvis, stipriai sukąstas vabzdžių. Helenos kūnas taip ir nebuvo rastas ir apie ją daugiau niekas negirdėjo. Tačiau Vikingas taip ir nesusitaikė su žmonos netektimi. Bėgo metai, dešimtmečiai. Jis gyveno tik dėl savo vaikų ir darbo Stentrasko policijoje. Ir tapo tiesiog apsėstas pelkių.

Vieną penktadienio popietę į Markuso, jau suaugusio Vikingo ir Helenos sūnaus, pašto dėžutę atkeliauja laiškas. Grasinimas, o gal įspėjimas, parašytas Helenos ranka ir pasirašytas jos parašu: žvaigždute, kuri panaši į randą ant pilvo. Vikingas negali liautis savęs klausęs – ar jis išprotėjo, ar mato vaiduoklius, ar kažkas grasina jam ir jo šeimai.

„Pelkių vaikas“ – į beprotybę vedančių paslapčių persmelktas trileris, kuriame keršto įrankiu tampa tai, kas brangiausia. „Pelkių vaikas“ – knygos „Poliarinis ratas“ tęsinys, kuris gali būti skaitomas ir kaip atskira knyga.

Knygos rašytoja Liza Marklund gimė 1962 m. ir užaugo Palmarke, Norboteno apygardoje, maždaug už dvylikos mylių į pietus nuo poliarinio rato, Švedijos šiaurėje. 

Knygą išleido leidykla „Obuolys“ (2024 m.), vertėjas – UAB „Knygų ministerija“.