Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, dainos, priežodžiai, padavimai ir t. t.

Juzefas Ignacas Kraševskis – vienas produktyviausių ir darbščiausių autorių ne tik XIX a. Lenkijoje ar Lietuvoje, bet ir šiuolaikinėje pasaulinėje literatūroje. Lietuvos mokslo istorijoje jo darbai užima svarbią vietą greta Joachimo Lelevelio, Juozapo Jaroševičiaus, Igno Onacevičiaus, Teodoro Narbuto ir Simono Daukanto. Kraševskį domino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – jos jis ėmėsi pirmiausia kaip savo gimtosios šalies istorijos.

Veikalas „Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, patarlės, padavimai ir t. t.“ sukurtas remiantis kronikomis, bulėmis, privilegijomis, raštais, Petro Dusburgiečio, Johaneso Voigto, Jano Dlugošo, Igno Danilavičiaus, Mykolo Balinskio, Teodoro Narbuto, Alberto Kojelavičiaus-Vijūko, Motiejaus Strijkovskio ir daugelio kitų kūriniais kritiškai vertinant jų teiginius ir žinias. Jame išnagrinėti lietuvių kalbos kaip vienos seniausių, nepaprastai turtingos ir savitos, kilmės, raidos aspektai.