Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė

Klaipėdos kraštas šiandien – neatsiejama Lietuvos dalis. Bet taip buvo ne visada. XX amžiaus pradžioje tik labai lakios fantazijos žmonės galėjo įsivaizduoti, kad šis miestas, anuomet vadintas Mėmeliu, kada nors atsidurs kitos nei Vokietija valstybės sudėtyje.

Lietuvos Respublikos politikams jų pretenzijas į Klaipėdą įgyvendinti 1923 m. padėjo tarptautinė situacija ir konkrečių žmonių pasirengimas aukoti viską kilnių tikslų vardan. Vienas tų žmonių – Jonas Budrys (1889–1964, iki 1923 m. Polovinskas), 1923 m. sausį vadovavęs slaptai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinei operacijai. 

Klaipėdos prijungimą J. Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo. 

2024 metais minime knygos „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ autoriaus Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio 135-ąjį gimtadienį, taip pat pažymime ir 60-ąsias jo mirties metines. Dokumentus atrinko, transliteravo ir komentavo, kritinę dalį parašė ir knygą sudarė Vasilijus Safronovas. 

Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla (2024).