Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1918–1940)

Tyrimas „Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1918–1940)“ skirtas tarpukario lietuvių dešiniojo radikalizmo raidos analizei, aptariant jo genezę, apraiškas ir specifiką. Dėl to pasirinkta nauja, panašioms temoms nagrinėti dar netaikyta visuomeninio „vigilantizmo“ teorinė prieiga, per kurios prizmę pažvelgta į ankstyvojo ultranacionalizmo apraiškas kovose už valstybinės kalbos teises, jo suskaidymą ir pajungimą dešiniųjų politinių partijų tikslams, 1927–1930 m. veikusią „Geležinio Vilko“ organizaciją bei vėlesnę jos transformaciją į voldemarininkų judėjimą, tautininkų režimo kovą su dešiniaisiais radikalais ir, galiausiai, voldemarininkų siekius ir vaidmenį Lietuvos valstybingumo saulėlydyje.

Pagrindiniu darbo „Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1918–1940)“ tikslu laikytas ne tik kompleksinis radikalaus dešiniojo judėjimo atskleidimas analizuojamu laikotarpiu, bet ir istoriografinių spragų užpildymas menkai žinomais ar nežinomais įvykiais bei procesais. Be to, atlikta nuodugni gausaus archyvinių dokumentų ir tuometės spaudos analizė leido kvestionuoti tarpukario oficialiai pateiktus ir šiandienėje istoriografijoje toliau vartojamus kai kurių įvykių ar asmenų vertinimus bei interpretacijas.

Knygą išleido „Lietuvos istorijos institutas“ (2023).