Daugiau niekada

„Kiek reikia save kritikuoti, kad jaustumeisi priimtas? Kiek reikia nerimauti dėl savo išvaizdos, kad jaustumeisi saugus?“

Stoukerio miestelyje gyvena keturiolikmetė Ursula Adams, kuri groja grupėje, turi mylinčius tėvus, šunį Vilką ir gyvena paauglišką vargų bei džiaugsmų kupiną gyvenimą. Kasdienybę temdo tai, kad iš aplinkinių nuolat sulaukia komentarų dėl kūno formų. Dėl jų mergina ima sportuoti ir laikytis dietų. Sulieknėjusią Ursulą visi giria ir ragina nesustoti, tad paauglė nepajunta ribos ir dar labiau sumažina maisto porcijas. Ji suserga anoreksija, po to bulimija. Norint sugrįžti į ankstesnį gyvenimą prireiks ne tik tėvų ir draugų, bet ir gydytojų pagalbos.

Knyga atskleidžia, kad kitų žodžiai gali ir žeisti, ir gydyti, o kaip juos panaudoti pasirenkame mes patys. Kūrinyje svarstoma, kas yra grožis, kas yra vyriška ir moteriška, ir ar tikrai lieknas kūnas lygu laimingas. Čia netrūksta paaugliškų pasirinkimų, sprendimų, kivirčų su draugais, bei, žinoma, meilės.

„Ši istorija iš paauglio perspektyvos perteikia valgymo sutrikimų susirgimo evoliuciją. Knygoje atsiskleidžia tai, kas slypi už anoreksijos bei bulimijos: trapi savivertė, vertinimo, atstūmimo baimė ir viską nustelbiantis noras pasijausti priimtam, priimtinam, mėgstamam, mylimam ir teigiamai vertinamam, saugiam nuo atstūmimo. Kiek reikia save kritikuoti, kad jaustumeisi priimtas? Kiek reikia nerimauti dėl savo išvaizdos, kad jaustumeisi saugus? Tik pradėjus abejoti galima dėti pirmus žingsnius sveikimo link.“ (Gintautas Narmontas, vaikų ir paauglių psichiatras, dirbantis Valgymo sutrikimų centre).

Leidykla „Tikra knyga“ (2024).