Sausio 13-ąją prisimenant

Nors nuo tragiškų 1991 –ųjų metų sausio įvykių prabėgo 29 metai, mūsų bibliotekoje dirba ne vienas kolega, kuris Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje dirbo anuomet ir tebedirba šiandien. Be to, biblioteka saugo metraščius, kuriuose aprašyta bibliotekos istorija nuo jos įsikūrimo. Juose, be abejo, nepamirštas ir kovų už laisvę bei nepriklausomybę laikotarpis.

Bibliotekos metraštyje, kuris atspindi 1990-1991 –uosius metus, vyrauja laisvės atgavimo nuotaikos. Štai viena metraščio ištrauka, kurią verta pacituoti visą, išsaugant tikrą, nesumeluotą to meto patirtį.

„Tai buvo neramūs, kupini įtampos ir net tragiškų įvykių (1991 m. sausio 13-oji ir rugpjūčio pučas Maskvoje) metai, reikšmingi kiekvienam, siejančiam save su tautos likimu. Politinės šių įvykių svarbos ir istorinės prasmės dar ilgai ieškos politikai, politologai bei istorikai. Kiekvienas iš mūsų juose įžvelgė tai, ką pajėgė įžvelgti sau, savo patirčiai, pasiėmė tai, ką sugebėjo pasiimti. Tai buvo savotiško susivokimo, tylos ir vertybių perkainojimo laikotarpis, nors nestigo ir nepamatuotų, karštligiškų bandymų keistis, reformuotis, veikti, tačiau, deja, ne visada šalinant blogį ir stiprinant gėrio pozicijas. Pažymėtina, jog tai buvo gamybos mažėjimo ir pragyvenimo lygio smukimo laikotarpis. Tačiau labiausiai Lietuvos žmonių nuotaikas veikė politiniai įvykiai. Jų būta išties nemažai ir labai reikšmingų. Lietuva ryžtingai pakilo į kovą už savo Nepriklausomybę, ir šis procesas tapo nebesustabdomas.“

1991-aisiais metais suėjo 15 metų nuo bibliotekininkės Onos Juršėnienės darbo pradžios. Ji  prisimena, jog nuo pat 1990-jų gatvėse buvo neramu. Žmonės tikėjo laisve ir jos idėjomis, tačiau atsargiai žiūrėjo į grėsmingą Rytų pusę. Atėjus 1991 m. sausiui pasidarė nesaugu vaikščioti vakarais. Pašnekovė prisimena, jog tuometė bibliotekos direktorė Liuda Pagirienė nuo sausio 8 d. sutrumpino darbo laiką, kad bibliotekininkai galėtų kiek anksčiau grįžti į namus.

Pasak Onos Juršėnienės, dauguma bibliotekos darbuotojų 1990-1991 metais dalyvavo patriotinėse akcijose ir budėjo prie parlamento. Po tragiškų sausio 13-osios įvykių bibliotekoje, kaip ir visame Vilniuje, tvyrojo laukimą ir skaudžias akimirkas primenančios nuotaikos. Kaip rašoma bibliotekos metraštyje, sausio 21 d. Kraštotyros draugijoje buvo rodomas filmas apie sausio 11–13 d. vykusius įvykius, taip pat bibliotekoje buvo surengta Salomėjos Neries mokyklos mokinių darbų paroda, kuri buvo skirta sausio įvykiams atminti.

Nepaisant ypač sunkių ir įtemptų metų, pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai į bibliotekos istoriją įėjo tuo, kad buvo pradėtas leidinių fondo atnaujinimas. Štai dar viena ištrauka iš metraščio:

„Iš šviesesnių bibliotekos gyvenimo momentų reikėtų pažymėti, jog gerokai pasipildė knygų fondas. Įsigyta kai kurių anksčiau „Glavlito“ draustų leidinių. Taip pat gauta daug lietuvių išeivijos knygų. Čikagoje gyvenantis rašytojas Anatolijus Kairys pats asmeniškai padovanojo nemaža savo kūrinių. Pasibaigus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje veikusiai Lenkijos vaikiškosios literatūros parodai, visi eksponatai (apie 300 egz.) atsidūrė VVB fonduose.“

Daugiau kaip keturis dešimtmečius bibliotekoje dirbanti bibliotekininkė Onutė Juršėnienė sako, jog jaunimas šiandien turėtų nebijoti plėsti savo žinių bagažą kreipiantis į vyresniąją kartą, kuri gerai atsimena to meto įvykius. O paklausta, ar šiandien prie Televizijos bokšto susirinktų žmonių minia, susimąstė: „Sunku pasakyti. Čia asmeninė atsakomybė už savo valstybę. Tad kiekvienas mūsų asmeniškai turėtų atsakyti į šį klausimą.“