Poeto ir vyskupo Antano Baranausko 190-ųjų gimimo metinių vakaras pakvies semtis stiprybės iš savo ištakų

„Baranauskas – daugiakrypčio talento asmenybė, tačiau jo poetinius, lingvistinius, matematinius darbus, bažnytinę veiklą sieja pastanga ieškoti reiškinių esmės, pradžios, nekintančio pagrindo. Kaip Romantizmo epochos poetas, Baranauskas pirmasis lietuviškoje poezijoje išreiškė sudėtingą laiko pojūtį – nuolatinės negrįžtamos pasaulio kaitos ir toje kaitoje žmogaus ieškomo pastovumo įtampą“, – rašė literatūros istorikė, VU profesorė dr. Brigita Speičytė.

2025 m. sausio 17 d. suėjo 190 metų nuo Antano Baranausko (1835–1902) gimimo. Šiai sukakčiai paminėti kovo 13 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje rengiamas vakaras „Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę“, kurio metu bus prisimintas ši įvairiapusė, spalvinga Lietuvos literatūros ir kultūros asmenybė.

Renginio pavadinimas – tai eilutė iš žymiausio poeto kūrinio – poemos „Anykščių šilelis“, sukurto 1858 ir 1859 m. vasaromis Anykščiuose, pirmą kartą išspausdinto (su cenzūros išbraukymais) Lauryno Ivinskio 1860 ir 1861 m. kalendoriuose.

A.Baranausko gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja Regina Mikšytė rašė: „Baranausko „Anykščių šilelis“ – himnas lietuvių kalbai, vaizdingajam anykštėnų žodynui, ne vien gimtajai poeto Anykščių žemei. Poemos kalbos turtingumas ir taisyklingumas yra stebinantis, nepranoktas, unikalus reiškinys ne tik XIX a. viduryje.“

Ne vienas ir šiandien galime padeklamuoti bent kelias eilutes iš „Anykščių šilelio“, įvairiose scenose skamba daina virtęs poeto eilėraštis „Dainu dainelę“, iš bažnytinių giesmių repertuaro nesitraukia giesmės pagal poeto tekstus. Ne mažiau reikšmingi, prie tautinio atgimimo, lietuvių literatūrinės kalbos tobulinimo svariai prisidėję ir kiti kūriniai – laiškų poema „Kelionė Petaburkan“, poleminė poema „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“, didaktinė poema „Dievo rykštė ir malonė“, elegija „Ko gi skaudžia man širdelę“.

Vakaro „Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę“ programoje Antano Baranausko kaip Romantizmo poeto indėlį į lietuvių literatūrą aptars B. Speičytė, apie A. Baranausko tekstuose minimą Lietuvą kalbės ir naują knygą „Antanas Baranauskas. Trys giesmės apie Lëtuvū. Rinktinės eilės“ (serija „Gyvoji poezija“, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2025) – aptars kalbininkas, poezijos tyrinėtojas, Antano Baranausko premijos laureatas prof. dr. Skirmantas Valentas. Renginyje dalyvaus ir A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė, kuri pasidalins, kuo šiandien gyvena muziejus, be kitų eksponatų, saugantis ir A. Baranausko klėtelę, kurioje 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“.

Vakaro metu Antano Baranausko tekstus skaitys Ūla Kiškytė ir Dominykas Remeika („Mažoji teatro akademija“). Renginiui ypatingą nuotaiką suteiks Anykščių folklorinė namų muzikavimo grupė „Ažupietės“, vadovaujama filologės Violetos Juciuvienės. Grupės repertuare – be kitų dainų, ir Antano Baranausko „svietiškos“ giesmės. Jas giedodamos, moterys tęsia A. Baranausko giedojimo tradiciją, ateinančią iš XIX a. pabaigos: poetas ir vyskupas savo giesmių išmokęs savo draugo poeto, kunigo Klemenso Kairio seseris Kairytes (anykštėnai jas vadino Kairiūčiomis) ir prigrasinęs jokiais būdais „neiškreipti nė vienos natos“. Giesmės paties A. Baranausko sukurta melodija plitusios Anykščiuose ir už jų ribų, dažnai jau ir užmirštant autorystę. „Ažupiečių“ giedojimas − tarsi grįžimas prie savo šaknų, prie anykštietiškosios tapatybės ištakų, ir šįkart šio grįžimo liudininkais taps Vilniaus žiūrovai.

Renginio metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje veiks Antano Baranausko 190-ųjų gimimo metinių proga parengta parodėlė – joje vilniečiai galės pamatyti ir autentiškų eksponatų, kuriuos parodai paskolino A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus.

Renginį organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus.