O ką skaitote jūs? Karantino kasdienybė ir kitos skaitytojų patirtys

Pratęsus karantiną skaitymas nesustoja. Jau greit pradėsime knygų išdavimą, bet tikime, kad ir iki tol jūsų skaitymo apimtys nemažėjo. Apie tai, kaip ir ką skaitote jūs, ir yra šis tekstas. Vieniems karantinas atvėrė naujus skaitymo kelius, kitų kasdienybė pakito mažai, tačiau džiaugiamės, kad nepaisant neįprastų aplinkybių esate kartu su biblioteka ir su literatūra. 

*** 

„Karantino kasdienybė vis tiek yra kasdienybė“, – sako skaitytojas Lukas. Anot jo, ji buvo pažįstama, kiek atsibodusi, dusli, bet niekur nedingo šiuo laikotarpiu. „Pačioje pradžioje viskas buvo įdomu ir nauja, atrodė, kad dabar viskas bus kitaip, nes tam tikri rutiniški įpročiai keitėsi, pamažu atėjo nauji. Vis dėl to, tai tebuvo trumpa nestabilumo fazė, trukusi maždaug savaitę. Dabar jau sunku pasakyti, nes kasdienybė, kaip kokia gyvatė, grįžo tylomis ir nepastebėta, labai greitai įgavo naujas formas ir primetė jas kaip galutinai apibrėžtus rėmus. Taigi, kalbant apie pokyčius, galiu pasakyti, kad susigyvenau su nauju ritmu, kaip tikriausiai visi, kurie išėjo į prastovas. Mintis, kad rytoj reikia keltis į darbą, dingo, nes tokio dalyko kaip darbas ir rytoj neliko. Bent jau fiziškai“, – pasakoja Lukas. 

Jis sako, kad knygų skaitymo apimčių nesumažino, karantino metu perskaitė R. Gavelio „Vilniaus džiazą“ (knygą, anot jo, labai tinkančią šiam laikotarpiui, kurią gavo dovanų iš draugo), E. Hemingvėjaus „Senį ir jūrą“. Šiuo metu Lukas įpusėjęs ne itin jaukią V. Nabokovo „Lolitą“ bei įsitraukęs į V. Kavoliaus „Civilizacijų analizę“. Taip pat pašnekovas neapleidžia ir poezijos knygų, iš kurių išskiria perskaitytas H. Nagio „Grįžulas“ (rinktinė), J. Kunčinio „Malūnų gatvė“ bei C. Baudelaire „Paryžiaus splinas“. Lukas pasidžiaugia, kad dirba knygyne „Keistoteka“, tai leidžia jam rinktis iš plataus spektro literatūros kūrinių. 

„P.S. Mano mintys apie kasdienybę gali pasirodyti niūrokos. Nežinau, kodėl tokie žodžiai susirinko, nes iš esmės tai nieko prieš ją neturiu ir manau, kad susidraugavus su savo kasdienybe galima daug labiau priartėti prie tos šiais laikais taip smarkiai propaguojamos „Laimės“, negu nuolat ieškant pokyčių ir dinamikos. Repetition! Kaip rašė Kierkegaard'as. Bendrai apžvelgus, man labai patinka karantino kasdienybė. Netgi su mielu noru likčiau prie tokios ir ilgesniam laikui, jeigu tik nekristų didelis pinigų ir fizinio kontakto trūkumų šešėlis ant dabartinės esaties klodų“, – patirtimi dalijasi skaitytojas. 

*** 

Kita mūsų skaitytoja Rima prisipažįsta, kad per karantiną skaito daug. Per karantiną perskaitė Shin Kyung-sook „Prašau, pasirūpink mama“, S. Oksanen „Stalino karvės“, M. Williams „Pilkieji šešėliai“, o dabar skaito I. Shaw „Jaunuosius liūtus“. „Jei galėčiau rinktis, norėčiau ko lengvesnio, bet ką gauni, tą tenka skaityt. Labai laukiu bibliotekoje vykstančio skaitytojų klubo“, – sako Rima. 
 

*** 

Bibliotekos draugė Dalia sako, kad per karantiną skaito knygas iš savo namų bibliotekos, kurias kažkada perskaitė ir jos jai labai patiko. Tiesa, padarė ir išimtį – S. Rankelienės ,,Enigma Orbi". „Puikiai įtraukė ir atpalaidavo“, – teigia Dalia. 

*** 

Skaitytoja Meilė nori pasidalinti tuo, ką skaito šiuo metu. Tai labai jai patinkanti Australijos rašytojo T. Daltono „Berniukas nuryja visatą“. „Labai gera knyga, superinė. Patariu paskaityti“, – skaitymu džiaugiasi Meilė. 

*** 

„Karantinas tik apribojo mano socialinį gyvenimą, bet labai smarkiai nepaveikė: į darbą važiuoju, savanoriauju kartą per savaitę, tik renginių ir pasibuvimo su draugais nėra“, – pasakoja kita pašnekovė Laimutė. Ji priduria, kad karantinas jos skaitymo įpročių labai nepakeitė. Nuo karantino pradžios ji perskaitė K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“, R. Vanagaitės „Ne bobų vasarą“ bei J.Lier Horst „Urvinį žmogų“ ir priduria, kad labai laukia, kai atsidarys bibliotekos ir vėl pradės veikti mūsų bibliotekos knygų klubas. 

*** 

Kad karantinas labai dramatiškai nepakeitė kasdienio gyvenimo, pritaria ir skaitytoja Sandra. Nepaisant to, ji sako, kad atsidaro daugiau progų spoksoti pro langą, pastebėti smulkmenas ir susimažinti lūkesčius. „Dienomis vis dar dirbu, vakarais susitelkiu į skaitymą, žinių praplėtimą-kaupimą. Tačiau karantino metu kaip niekad gerai suvokiau, jog tos žinios ne visada yra pritaikomos realybėje, tad stengiuosi kiek įmanoma daugiau mokytis „tikrų“ įgūdžių, kurie pasitarnautų ne tik galvoje, virtualioje erdvėje bet ir realybėje. 

Sandra ką tik baigė psichologinę E. N. Aron knygą „Itin jautrus asmuo“ ir pradėjo Z. Bauman „Vartojamas gyvenimas“. Prasiblaškymui ji skiria laiką puslapiams iš sukauptos „National Geographic“ žurnalų kolekcijos. „Mano skaitymo įpročiai nepasikeitė, nes skaitau knygas, kurios jau buvo suplanuotos iki karantino. Vis dar domina psichologinės, filosofinės knygos“, – sako Sandra. Ji taip pat priduria, kad šiuo metu skaito panašaus pobūdžio knygas, kurias skaitė ir anksčiau, tačiau mano, jog karantinas gali būti ir metas išlįsti iš savo kiauto bei patyrinėti kitokius knygų žanrus. 

*** 

Skaitytoja Gražina pasakoja, kad senjorų kasdienybė karantino metu gerokai pakito. Užsivėrė dažnai varstytos muziejų, teatrų, parodų salių durys, o su Trečiojo amžiaus universiteto bendrakursiais, kaip ir su kitais draugais, tenka bendrauti tik virtualiai. 

„Tačiau pažvelgi pro langą ir supranti, ką jautė Justinas Marcinkevičius poemoje „Carmina minora“ rašydamas: Dangus paaukštėjo/ ir akys atsitiesė. Nepaisydama jokių virusų prie daugiabučio prisiglaudusi slyvaitė vis tiek pražydo, balkono lovelyje pasodintos nasturtos išdygo, o miškai ir parkai negali atsiklausyti sugrįžusių paukščių giesmių – pavasaris tikrai atėjo, čia pat ir vasara. Karantinas nesustabdė ir senjorų gyvenimo, priešingai, suteikė galimybę ne tik pamąstyti apie egzistencinius klausimus, bet ir suvokti, jog galima išmokti daug naujų dalykų“, – sako pašnekovė. 

Gražinos skaitymo įpročiai smarkiai nepakito. Ji, kaip ir anksčiau, skaito įvairių žanrų literatūrą, o karantino sąlygos paskatino dar kartą atversti tokias knygas, kaip H. Melvillio ,,Mobi Dikas“, F. Dostojevskio ,,Broliai Karamazovai“, T. Dreiserio ,,Amerikoniškoji tragedija“ ar R. Gary ,,Aušros pažadas“.  

„Karantinas padėjo įveikti dar vieną Knygų mugėje pirktą knygą, tai leidyklos Charibdė šiemet išleista Juozo Stražnicko monografija ,,Pranas Meškauskas-Germantas“. Tokios knygos labai praplečia istorinį ir kultūrinį akiratį. Taigi, karantino metu tikrai nėra laiko nuobodžiauti – kiek dar nežinomų istorijos puslapių neatversta, kiek daug knygų neperskaityta“, – pasakoja skaitytoja Gražina. 

*** 

Dar vienas skaitytojas Matas, kuris šiuo metu dėl karantino yra užstrigęs Norvegijoje, šiuo metu skaito vienintelę ten pasiimtą I. Jasinskaitės-Jankauskienės knygą „Pagoniškasis avangardizmas: teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“. „Negalvojau, kad ilgam čia užstrigsiu. Bet nesigailiu dėl pasiimtos vienintelės knygos, nes jei būčiau pasiėmęs ir kitų, pavyzdžiui kokį romaną (prieš išvažiuojant pradėjau skaityt Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“), tai tikriausiai šią atidėčiau. Na, bent jau taip būdavo namie, truputį pavartęs, atidėdavau, po to vėl paimdavau“, – savo patirtimi dalijasi Matas. 

 
***  

Apie tai, kaip ne visada lengva užbaigti sudėtingiau skaitomą knygą Matui antrina ir Gabrielė. Karantinas nepakeitė jos kasdienybės, o rutina namai-darbas-namai nesuteikia papildomo laiko skaitymui. Vis dėl to Gabrielė pasidžiaugia, kad paskutiniu metu įveikė porą seniau pradėtų knygų: A. Bretono „Nadžą“ bei E.M. Rilkės „The Notebooks of Malte Laurids Brigge“ (ši knyga keliavo su skaitytoja net į keletą Pasaulio šalių).  

Šiuo metu pašnekovė išbando jai visiškai naują – psichologinės saviugdos žanrą su E. ir A. Nagoski knyga „Perdegimas“, o rytais stiprybės semiasi iš Marko Aurelijaus „Meditacijų“ – „… ką karantino metu turbūt parekomenduočiau paskaityti kiekvienam. Ne vien dėl to, kad patiems mums dabar reikia daugiau vidinės ramybės, kantrybės, bet ir tam, kad pajustume pasaulį aplink, kurį per savo didelius skubėjimus turbūt ne vienas esame pamiršę“. 
  

*** 

Kitos pašnekovės karantino kasdienybė – iššūkis proto pastangoms ir psichologiniam tvirtumui. Bibliotekos skaitytoja Agnė yra tuoj baigs magistro studijas, tad jos diena keliauja kartu su 8-10 valandų skaitymu ir rašymu namuose. Kaip ir būtų galima nuspėti, Agnė daugiausia skaito literatūrą, aktualią magistro studijų tyrimui. Tai tokios knygos, kaip A. Narušytės „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“, E. Fisher-Lichtės „Performatyvumo estetika“, E. Grigoravičienės „Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, J. Kristevos „Maišto prasmė ir beprasmybė“. Laisvalaikio skaitymo laiką Agnė skiria R. Gavelio „Vilniaus pokeriui“. 

Sunkiausia, anot pašnekovės, – „… susikurti darbo erdvę namuose. Dirbant namie nebelieka namų-poilsio erdvės. Tam išspręsti tenka kasdien bent valandą išeiti pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiu“. 

*** 

Paskutinės mūsų pašnekovės Aušros karantino kasdienybė sudarė galimybę greičiau atlikti įvairius įsipareigojimus, tačiau ji gailisi, kad į pavasarį gali pažvelgti tik pro langą. „Man, kaip rizikos grupės atstovui, kuris mėgsta kartais pasielgti rizikingai dukra uždraudė kojas iš namų teritorijos kelti. Pasprukti – be šansų, nes ir ji dirba nuotoliniu būdu. Naudinga ir tai, kad mūsų mokinukei – nuotolinės pamokos: sužinojau apie nuotolinės pedagogikos ypatumus, prisiminiau chemijos, fizikos ir kt. mokslų pradmenis, sužinojau, kad ne aš viena, bet ir kai kurie mokytojai dirba naktimis“, – patyrimais dalijasi skaitytoja. 

Karantino metu Aušra perskaitė K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“, S. Šaltenio „Geležinį gyvatės kiaušinį“, atsiverčia namų bibliotekoje esančias U. Eco knygas, „Žemaitijos istoriją“, S. T. Kondroto „Žalčio žvilgsnį“, o šiuo metu yra pradėjusi bibliotekos knygų klube aptarti turėtą V. Papievio „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“. 

Bibliotekos vardu dėkojame visiems šiame tekste pasirodžiusiems pašnekovams bei kantriems skaitytojams, kurie laukia mūsų atveriančių duris!