lt

Kviečiame į Jano Bulhako originalių fotografijų parodą

Kviečiame į Jano Bulhako originalių fotografijų parodą

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka siūlo lankytojams unikalią progą – pasigėrėti fotografijos klasiko J. Bulhako (1876-1950) originaliomis fotografijomis. Paroda „Istorijos atspindys: Jano Bulhako Vilnius“ veiks iki balandžio 1 dienos, o vėliau fotografijos bus saugomos uždaruose bibliotekos fonduose.

Janas Bulhakas gimė prie Naugarduko (Baltarusija), 1897 m. baigė berniukų gimnaziją Vilniuje. Vėliau  Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakultete studijavo lenkų istoriją ir literatūrą, bet studijų nebaigė. 1905–1912 m. gyveno Peresekoje (Baltarusija), kur užsiėmė žemės ūkiu, rašė į Vilniaus laikraščius ir mokėsi fotografijos. Fotografuoti pradėjo nuo 1905 m., įamžindamas gimtojo krašto vietoves ir dvarų vaizdus. 1912 m. gilino fotografijos žinias specialiuose kursuose Drezdene ir Miunchene . 1912–1944 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1945 m. persikėlė į Varšuvą. Čia įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą, kuriai vadovavo iki mirties. Mirė Gižycke (Mozūrų vaivadija), palaidotas Varšuvoje, garsiose Povonzkų (Powązki) kapinėse, tarp garbių piliečių vienintelis fotografas.

Bulhakas yra ne tik žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkas, turėjęs literatūrinių gabumų, bet ir fotografijos teoretikas. Jis rašė straipsnius, išleido kelias fotografijos teorijos knygas. Viena jų „Šviesos estetika: fotografikos pagrindai“ (Vilnius, 2008) išversta į lietuvių kalbą. J. Bulhakas siekė, kad fotografija būtų pripažinta kaip meno sritis.

Vilniuje žymusis fotografas gyveno 1912–1944 m. Artimesnė J. Bulhako pažintis su Vilniumi, jo istorija prasidėjo nuo susitikimų su Vilniuje, Užupyje, gyvenusiu dailininku F. Ruščicu, kuris įžvelgė fotografo meninius sugebėjimus ir pasiūlė jam persikelti į Vilnių. 1919 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete įsteigtame Menų fakultete J. Bulhakas dėstė fotografijos meno ir technikos pagrindų kursą, dirbo universiteto fotografu, vadovavo fotografijos studijai. Jis fiksavo svarbiausius atkurtojo universiteto įvykius, fotografavo krašto kultūros paminklus mokslo bei mokymo tikslams. J. Bulhako iniciatyva Vilniuje susikūrė pirmosios fotografų organizacijos, turėjusios tarptautinę reikšmę. 1927 m. įkurta Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotografijos klubas, kurio prezidentu ilgus metus buvo J. Bulhakas. 1921–1936 m. dalyvavo tarptautinėse parodose, 1935–1939 m. kartu su kitais leido fotografijos žurnalus. Antrojo pasaulinio karo metais J. Bulhakas gyveno Vilniuje. Jo studija spausdino prieškarines fotografijas bei darė nuotraukas dokumentams. 1944 m. liepos 10 d. Vilniaus šturmo metu buvo susprogdintas ir sudegė namas Ožeškienės g. 3, kuriame gyveno Bulhakų šeima, kur buvo įrengta fotostudija, biblioteka, saugomas archyvas.

Apie tarpukario Vilnių žymusis fotografas rašė: „Vilnius, laimė, nėra miestas, nes turi visus dvaro požymius – didelio poniško dvaro su prabangia architektūra ir natūraliu gamtos grožiu. Jis išsidriekęs kalvotame, vandeningame slėnyje ir pasipuošęs natūraliu gamtovaizdžiu, susilieja su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. Tai šventovės, vienuolynai, rūmai su erdviais parkais, dvarai ir dvareliai su ūksmingais sodais ir kiemais… Miesto sampratai nuolat priešinasi kokia nors žalia gatvelė, vingiuotas skersgatvis, žydintis kiemas ar darželis, vaismedžių sodas…, net niekur neskubantys praeiviai…“ 

Daugiau informacijos apie Janą Bulhaką rasite svetainėje „Vilnijos vartai“.

 

Skaitymo festivalis
Bibliotekos rekonstrukcija
Mickevičiana
Vilnijos vartai
Knygų lobis
Bibliotekos pažangai 2
Saugokduomenis.lt
Interaktyvi biblioteka
Epaveldas
Knygos per penki TV