Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Parodų salėje (II aukšte) 2020 m. gegužės 18 d. - birželio 6 d. vyksta paroda „Korėjietiška rūmų kaligrafija“.
Parodoje rodoma per 20 kaligrafijos darbų, sukurtų dešimties kaligrafijos mokytojų ir jų mokinių. Kaligrafiškai išrašytos Biblijos ištraukos ir poezijos posmeliai. Kiekvienas kaligrafijos lakštas – fizinės meistrystės įrodymas.
Rūmų kaligrafija (Gunche) atsirado XV-ame amžiuje sukūrus naują korėjietišką abėcėlę. Ja ėmė rašyti rūmų damos, jų tarnaitės ir pagalbininkės, stropiai teptukais kopijuodamos romanus, rūmų leidžiamus įstatymus, kilmingųjų dienoraščius ir laiškus. Rūmų kaligrafija įgavo unikalią stiliaus išraišką, teptuko potėpiais įkūnijančia grožį. Korėjos okupacijos metu, XX a. pirmoje pusėje, į šią kaligrafiją imta žiūrėti kaip į politinės pozicijos išraišką, pasipriešinimo formą.
Atgavus nepriklausomybę, Korėjos kaligrafė ir mokytoja Galmul Lee Chul-kyung daug prisidėjo prie moterų veiklos aktyvinimo, kaligrafijos, kaip socialinės veiklos suvokimo, įtvirtinimo. Jos sukurta kaligrafijos mokykla pristatoma šioje parodoje.
Anksčiau paroda buvo eksponuota Lietuvoje minint Lietuvos valstybės šimtmetį. Ji surengta Korėjos Respublikos ambasados Varšuvoje, Lietuvos korėjiečių bendruomenės ir Vilniaus Karaliaus Sedžiongo instituto, Mykolo Romerio universiteto pastangomis.
Korėjiečių bendruomenės Lietuvoje Sung Eun Kango kvietimas į parodą – ČIA.
MRU Karaliaus Sedžiongo instituto direktorės prof.dr. Loros Tamošiūnienės kvietimas į parodą – ČIA.
Korėjiečių kalba ir raštas
Korėjietiškai kalba daugiau kaip 77 milijonai žmonių Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje, Uzbekistane, Kazachstane, Rusijoje bei įvairiose kitose plačiai pasklidusiose ir besiformuojančiose korėjiečių diasporose. Korėjiečių kalbos ryšys su kitomis kalbomis nėra akivaizdus, korėjiečių kalba laikoma izoliuota kalba, neturinti giminingo kilmės ryšio su istoriškai ir geografiškai artimomis kalbomis. Korėjiečių kalba nuo seno vadinama čiosono (조선어) kalba, šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje, o Pietų Korėjoje korėjiečių kalba vadinama hangugo (한국어).
Korėjiečių kalbos abėcėlę 1443 m. sukūrė, viešai ją paskelbė bei ėmė vartoti 1446 m. ketvirtasis Čiosono dinastijos valdovas Karalius Sedžiongas (1418-1450). Abėcėlės paskelbimo diena, spalio 9-oji, Pietų Korėjoje minima kaip Abėcėlės diena (Hangul diena).
Naujoji korėjiečių abėcėlė ilgą laiką asocijavosi su žemesnės klasės žmonėmis, nelinkusiais skirti ilgų valandų sudėtingų hieroglifų studijoms, su moterų, vaikų, menkai išsilavinusių asmenų užrašais. XIX ir XX amžiaus dokumentuose vis labiau vienodai naudojami kinų hieroglifai (Hanja) ir Hangeul abėcėlė. Nuo 1945 metų kinų hieroglifų vartosena korėjiečių kalboje gerokai sumenko. Abėcėlė korėjietiškai rašoma Hangul arba Hangeul. Pastarasis rašybos būdas modernesnis.
Korėjiečių raštas – 24 raidės (jamo): 14 priebalsių ir 10 balsių. Priebalsių forma imituoja kalbos padargų padėtį tariant garsą. Balsės atspindi tris visatos elementus: žmogų (vertikalus brūkšnys), žemę (horizontalus brūkšnys) ir dangų (taškas). Modernioje abėcėlės grafikoje taškas persiformavo į trumpą brūkšnelį. Iki 1980-ųjų korėjiečiai rašė iš dešinės į kairę vertikaliomis eilutėmis. Vėliau imta rašyti iš kairės į dešinę horizontaliai ir dauguma tekstų rašoma tokia tvarka.
Raidės rašomos po tris vertikaliai (kartais po keturias), skiemenimis. Pavyzdžiui, abėcėlė Hangeul rašoma:
한 (han) = ᄒ (h) + ᅡ (a) + ᄂ (n) ir 글 (geul) = ᄀ (g) + ᅳ (eu) + ᄅ
Korėjiečių abėcėlės moto: „Išmintingas žmogus [lengvai] ją išmoks, iki rytas baigs brėkšti, o kvailesnis jos [nesunkiai] mokysis dešimt dienų“.
Maloniai kviečiame aplankyti parodą!
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.
Komentarai