Konferencijoje bibliotekininkai domėjosi lietuvių kalbos ateitimi

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 metų balandžio 28 dieną organizavo konferenciją „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje". Ši konferencija vyko tebesitęsiančių Lietuvių kalbos dienų proga bei Lietuvos bibliotekų savaitės metu. Joje dalyvavo beveik 90 Vilniaus bei Alytaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų bei mokyklų bibliotekų darbuotojų.

Konferencijos moderatorės Aurelija Baniulaitienė ir Aldona Jeleniauskienė pirmiausia sveikinimo žodžius pakvietė tarti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorę Emiliją Banionytę bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį. Pasak jo, kalba yra laiptai nuo vienos kartos prie kitos. Pasaulis modernėja nuolat, tad iššūkių kalbos išsaugojimui yra visada. Žodžiai yra daugiareikšmiai, būtent tai yra dažna konfliktų bei nesusikalbėjimų priežastis. „Kalbos turime mokytis, tai nėra duotybė“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. 

Akademikas, Vilniaus universiteto prof. habil. daktaras Bonifacas Stundžia pranešime „Lietuvių kalbos perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje" aptarė prognozę, jog iš dabar gyvuojančių 6000-7000 kalbų ateityje liks vos keliasdešimt. Tam, kad mažosios kalbos neišnyktų, jos turi būti visavertiškai vartojamos visose gyvenimo srityse.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto etnologė, publicistė Aurelija Drevel pranešime „Poreikiai, pomėgiai ir patirtys: savilaidos programos, pusiau profesionali literatūra ir skaitymo įpročių kaita medijų amžiuje" pasakojo apie fanų fenzinus, komiksus ir kitą „žemąją" literatūrą, kuri nuo XX amžiaus pradžios įvairiais pavidalais ėmė mirgėti raštingėjančios kultūros paraštėse kaip alternatyva oficialiai, institucinei leidybai. 

Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius pranešime „Ar dirbtinis intelektas jau gali suprasti lietuvių kalbą?" klausė, ar tekstus rašančios/verčiančios mašinos gali pakeisti žmogų, ar jos gali mąstyti? 

Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Jolanta Zabarskaitė skaitė labai įdomų pranešimą apie kalbos performatyvumą. Vis akivaizdžiau matome, kaip kalba kuria realų pasaulį. Šis reiškinys turi dvi puses: kalba vaidina vis didesnį vaidmenį kaip naujų idėjų šaltinis ir skaitmeninio pasaulio organizavimo priemonė, tačiau jos vaidmuo (dažnai nematomas) tiek propagandos, tiek melagienų aplinkoje taip pat didžiulis. Ką gali padaryti kalbininkai?

Lietuvių kalbos tarmių tyrėja dr. Rima Bakšienė pranešime „Lietuvių tarmės: XXI a. padėtis ir pokyčių tendencijos" apžvelgė naujausius tradicinių lietuvių tarmių tyrimus. Sužinojome, kuriuose Lietuvos regionuose  tarmės nyksta, o kuriuose išlieka gyvybingos ir vartojamos.

„Ką bibliotekoje veikia kalbos tvarkytojas?" – pranešimą šia tema skaitė LMA Vrublevskių bibliotekos kalbos tvarkytojas dr. Artūras Judžentis. Pasak jo, įstaigos prestižas reikalauja, kad dokumentai bibliotekoje būtų parašyti taisyklinga kalba. Kaip rodo bibliotekoje dirbančio lietuvių kalbos specialisto patirtis, daugiausiai klausimų kyla dėl asmenvardžių rašymo. „Kalbos tvarkymas – ne tik jos taisyklingumo priežiūra. Tai ir rūpestis, kad kalba būtų aiški, sklandi, skambi. Kad ji būtų kuo labiau lietuviška", – tvirtina dr. Artūras Judžentis.

Humanitarinių mokslų daktaras Marius Smetona nuotoliniame pranešime kėlė svarstė, ar kalba yra vertybė. Pasak jo, kalbos, kaip vertybės, suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo laiko ir valstybės. Šiuo metu tas kitimas labai greitas. 

Teismo lingvistikos ekspertė dr. Gintarė Herasimenkienė pristatė pranešimą „Pykčio ir klastos kalba – žeidžiančios kalbos bruožai". Pykčio ir klastos kalbos formos varijuoja nuo ironijos ir pašaipos iki grasinimų nužudyti. Dalis pykčio kalbos vartojama sąmoningai ir kryptingai, tačiau taip pat esama vartojamos iš inercijos ar atkartojant kitus. Įsivardijus, kokia kalba žeidžia aplinkinius, lengviau ją atpažinti ir suprasti. Lektorė apžvelgė ryškiausius žeidžiančios kalbos bruožus.

Teorinę konferencijos dalį papildė net trys praktiniai užsiėmimai – Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurią vedė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė; bibliotekos darbuotojų Astos Kazakevičiūtės-Bankauskienės ir Karolinos Šutovos vedamos ekskursijos po įvairiakalbę Adomo Mickevičiaus biblioteką; leidyklos „Slinktys“ organizuotas poetinis protmūšis „Atspėk tarmę", kuriame dalyvavo tarmiškai kuriantys poetai Juozas Žitkauskas, Gaudentas Kurila ir Justinas Kubilius.

Konferencijos baigiamuosius akordus dovanojo dzūkiškai dainuojantis muzikantas Rokas Kašėta.

Konferencijos akimirkos – Mindaugo Masaičio nuotraukų galerijoje.