Prahos vokietaitė Gabriela Eleonora Mohl – Basanavičienė

Kovo 8-oji – Tarptautinės Moters diena. Šia proga prisiminkime vieną neeilinę asmenybę – Prahos vokietaitę Gabrielą Eleonorą Mohl – Basanavičienę.

 „Elė (taip savo žmoną meiliai vadino Basanavičius), be jokios abejonės, buvo vienas svarbiausių žmonių jo gyvenime. Galbūt pats svarbiausias.

***

Svarstant Basanavičiaus asmeninio gyvenimo aspektus, nekyla nė menkiausios abejonės, kad jį su žmona siejo nepaprastai gilūs ir šilti jausmai <...>. Nors nesusipratimai, kurių nemažai kilo jų aplinkoje, buvo nemalonūs, jie nekeitė esmės – Basanavičiai buvo laiminga šeima. Bulgarijoje sutuoktinius užklupusios nelaimės tik patvirtino tai, kad jie abu mokėjo vienas dėl kito nuoširdžiai aukotis. Bet net ir atsargiai sveriant interpretacines ištarmes, naujieji šaltiniai nuolatos kartoja vieną tiesą: Basanavičius žmonai davė daug, tačiau daug ir reikalavo, o Gabriela Mol atidavė jam visą save nereikalaudama nieko. Kaip simboliška, kad Basanavičius vienintelį kartą gyvenime (bent jau tame, kurį regime autobiografijoje) verkia rašydamas prakalbą „Auszrai“, o Elė savo dienoraštyje tyliai prisipažįsta: „Meine Heimath ist ja an seinem Herzen.“ (Juk mano tėvynė – prie jo širdies). Gabrielos Eleonoros Mol gyvenimas – vienas gražiausių tyros, pasiaukojančios meilės pavyzdžių lietuvių kultūros istorijoje.

***

Todėl keista, kad apie šią moterį, kuriai tenka tokia svarbi vieta tautos patriarcho gyvenime, lietuvių kultūros istorijoje nežinoma beveik nieko.

***

Gabrielos Mol dienoraštis, laiškai ir kiti asmeninio pobūdžio dokumentai drauge su kitais Basanavičiaus asmeninio archyvo dokumentais pateko į Lietuvių tautosakos instituto Rankraščių skyrių, kuriame saugomi iki šiol.“

(„Mano Tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai“. Parengė ir iš vokiečių k. vertė Vaidas Šeferis).

Tekstą parengė ir atviruko autorė: Kristina Karvelytė.