Lietuviško kino vakarai bibliotekoje

Kviečiame rudens vakarus praleisti su lietuvišku kinu ir įdomiomis diskusijomis. Spalio ir lapkričio mėnesiais bibliotekos Didžiojoje salėje vyks filmų peržiūrų ir pokalbių ciklas „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“, kurio metu bus rodomos žymiausių lietuvių literatūros kūrinių ekranizacijos, o po jų – pokalbiai su kino kritikais.

PROGRAMA

Spalio 6 d. 17:30 val. „Nesėtų rugių žydėjimas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1978 m.)

Sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto Bubnio romaną. Filme vaizduojama, kaip prieš dvidešimt metų Petrušonis paliko savo žmoną ir sūnų Aleksį. Atlikęs bausmę, Aleksys susiranda tėvą. Tačiau šis jokiais pinigais negali kompensuoti kadaise padarytos skriaudos. Kitas Petrušonio sūnus Viktoras baigia tarnauti armijoje, tačiau jį palieka žmona. Kaltės našta prislegia pagrindinio filmo herojaus pečius.

Filmą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė.

Spalio 13 d. 17:30 val. „Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. Ilja Rud-Gercovskis, Algimantas Kundelis, 1967 m.)

Tai dviejų novelių filmas pagal Algirdo Pociaus „Žlugimą“ ir Raimondo Kašausko „Didelių žmonių žaidimai“. Šiame filme vaizduojami du meilės romanai su lengvu melodraminiu atspalviu ir kiek humoristine pasakojimo struktūra. Laima, užmezgusi romaną su kunigu, pabėga nuo savo vyro. Pastarasis išvyksta motociklu jos ieškoti. Randa kartu su meilužiu. Ta proga abu vyrai prisigeria, o moteris palieka juos abu. Antra istorija pasakoja apie suvedžiotojo meilės nuotykius. Jis, mėgstantis lengvus, neįpareigojančius ir trumpalaikius romanus, nori parsivežti kelyje sutiktą moterį. Bet, sugrįžus į gimtuosius namus, jo laukia buvusi meilužė Zita su sūnumi.

Filmą pristatys kino kritikė Neringa Kažukauskaitė.

Spalio 20 d. 17:30 val. „Virto ąžuolai“ (rež. Gytis Lukšas, 1976 m.)

Sukurtas pagal vieną iš Juozo Baltušio knygos „Parduotos vasaros“ novelių. Filme pasakojama apie pasiturinčią šeimą, gyvenančią tarpukario Lietuvos kaime. Su trimis sūnumis Laurynu, Stanislovu ir Antanėliu atsisveikina mirštanti motina. Ji palaimina jaunėlį Antaną ir darbščią samdinę Kazytę, kad ji tapusi jo žmona, deramai juo rūpintųsi. Jaunos moters atėjimas į šeimą sukelia sumaištį ne tik tarp brolių. Kazytė sujaukia ne vieno vyro gyvenimą, tačiau savo laimės taip ir neatranda.

Filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

Lapkričio 3 d. 17:30 val. „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971 m.)

Svetimas – toks jaučiasi aštuoniolikmetis Arūnas. Kūrybinės laisvės troškusi mama dailininkė juodu su tėvu paliko, o tėvo ir sūnaus santykiai eina vis šaltyn – Arūnas negali suprasti tolimo tėvo pasaulio. Mokykla ir klasės draugai jaunos širdies taip pat neguodžia. Nuolatinės išdavystės ir nesuprantamos sistemos prievolės veda vienintelės išeities link – viską mesti ir pradėti dirbti. Bet baimė stipresnė už laisvės troškimą. Net draugas Benas, muzikantas ir nepriklausomo gyvenimo propaguotojas, negali padėti ištrūkti. Tad kas padės? Tam tereikia vieno švelnaus prisilietimo.

Filmą pristatys kino kritikė Neringa Kažukauskaitė.

Lapkričio 10 d. 17:30 val. „Amžinoji šviesa“ (rež. Algimantas Puipa, 1987 m.)

Sukurtas Rimanto Šavelio apysakos motyvais. Tai vienas gražiausių režisieriaus A. Puipos darbų ir originaliausių lietuviškų filmų, drąsiu pasisakymu ženklinęs lietuviško kino laisvėjimo nuo sovietinės cenzūros pirmuosius metus. Lietuvos pamario kaime pinasi keturių pagrindinių filmo herojų – Amilios, Aniceto, Zigmo ir Pranės jausmų ir likimų drama. Filme tiesiogiai nekalbama apie pokario kovų, kolektyvizacijos, deportacijų, primityvios propagandos pasekmes, tačiau, pasitelkiant ironišką pasakojimo stilių ir išblukusios fotografijos stilizaciją, rodoma nualinta, nugyventa erdvė, kurioje žmogus negali būti ir jausti, o tokiu būdu sukuriamas realistiškas pokario Lietuvos paveikslas.

Filmą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė.

Lapkričio 17 d. 17:30 val. „Ir jis pasakė jums sudie“ (rež. Andrius Šiuša, 1993 m.)

Sukurtas pagal lietuvių kilmės belgų rašytojo Eduardo Cinzo apsakymą „Moriso Bredo užrašai“. Filme pasakojama, kaip po autokatastrofos Marius atsiduria pensione, tarp keistuolių jo gyventojų. Jis atgauna atmintį, bet grįžti į ankstesnį gyvenimą nebegali. Filmas pelnė Didžiuosius prizus („Grand Prix“) tarptautiniuose kino festivaliuose Liubeke (1993 m.) ir Strasbūre (1995 m.). Taip pat buvo apdovanotas už geriausią vaizdą ir garsą Bratislavoje, o Rygoje – už geriausius vaidmenis aktoriams Arūnui Sakalauskui ir Almirai Grybauskaitei.

Filmą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė.

Lapkričio 24 d. 17:30 val. „Duburys“ (rež. Gytis Lukšas, 2009 m.)

Sukurtas pagal to paties pavadinimo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko romaną. Tai filmas apie lyg po nuolatinės nesėkmės ženklu gimusio sovietmečio žmogaus likimą. Ir apie tai, kaip tampame tuo, kuo esame. Žiūrovui pasakojama pagrindinio filmo herojaus Juozapo Gaučio gyvenimo istorija, suskirstyta į tris dalis: skausminga vaikystės patirtis mirus tėvui; jaunystė, leidžiama kartu su geriausiu draugu Vidu, svajojant apie gražią ateitį, galiausiai paženklintą tragiška Vido mirtimi; ir neilgas suaugusio Juozapo gyvenimas, pasibaigiantis sovietmečio beprasmybėje taip ir neatradus jokios atramos.

Filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

Apie projektą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“

Lietuvos kinematografininkų sąjungos vykdomas projektas siekia pristatyti literatūros kūrinių ekranizacijų raidą istorinėje perspektyvoje. Pristatomas filmų ciklas atskleidžia, kaip lietuvių literatūros kūriniai buvo interpretuojami ir pritaikomi kino mene skirtingais laikotarpiais. Tai ne tik kultūrinės atminties išsaugojimo, bet ir jos stiprinimo, sklaidos įrankis. Programoje pristatomi svarbūs lietuvių literatūros ir kino klasikos kūriniai, suteikiantys galimybę patirti, kaip literatūrinis tekstas virsta kino pasakojimu, kaip transformuojamos jo prasmės ir kultūrinė vertė.

Projekto organizatorius – Lietuvos kinematografininkų sąjunga. Projektą finansuoja Lietuvos kino centras ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“. Sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.