Knygos – bibliotekos vienmetės. Mickevičianos fondo įdomybės

2025 metais Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka švenčia 75 metų gimtadienį. Adomo Mickevičiaus vardas bibliotekai suteiktas 1955-aisiais, minint poeto šimtąsias mirties metines. Bibliotekos gimtadienio proga vyresnysis bibliotekininkas-tyrėjas Eduardas Budrys Mickevičianos fonde surado leidinius, gimusius tais pačiais metais, kaip ir biblioteka – 1950-aisiais. Jūsų dėmesiui – 3 Mickevičianos leidiniai.

Adomo Mickevičiaus „Ponas Tadas" (lenkų kalba)

Pan Tadeusz : [historia szlachecka z r. 1811-1812] / Adam Mickiewicz. – [Warszawa] : Książka i Wiedza, [1950]. 

Ši 1950 m. leidimo „Pono Tado" knyga išsiskiria savo didžiuliu formatu (apie 34 × 25 cm) ir viršeliu su reljefiniais įspaustais aukso detalėmis. Knygą iliustravo garsusis lenkų dailininkas Tadeušas Gronovskis, o paveikslėliai – spalvoti, plačių plotų natūralistiniai peizažai bei scenos iš epo su daug detalių – suteikia leidiniui vizualinį ir kultūrinį prestižą. Gausus iliustracijų kiekis ir didelė knygos forma padaro ją išskirtine tarp kitų epinės literatūros leidimų, tinkama kolekcionavimui ir dovanai. Šis šventinis knygos leidimas tiek savo dydžiu, tiek iliustracijų gausa primena garsųjį 1882 metų Michało Elwiro Andriolli iliustruotą leidimą. Tai savotiškas naujosios Lenkijos Liaudies Respublikos bandymas „prisijaukinti“ didįjį poetą – vizualiai parodyti, kad jį myli, gerbia ir geba reprezentuoti ne prasčiau nei senoji Lenkija, tik šįkart – „liaudiškiau“.

Mieczysław Jastrun biografinė knyga apie Adomą Mickevičių „Mickiewicz" (lenkų kalba)

Mickiewicz / Mieczyslaw Jastrun. – Warszawa : PIW, 1950. – T. 1,2. – 1950. 

Mieczysław Jastrun – žymus XX a. lenkų poetas, eseistas ir literatūros kritikas – savo dviejų tomų biografijoje „Mickiewicz“ (pirmą kartą leistoje 1949 metais) siekė ne tik perteikti Adomo Mickevičiaus gyvenimo faktus, bet ir interpretuoti jo kūrybą per asmenybės, epochos ir idėjų sąveiką. Ši biografija parašyta pokario Lenkijoje, kai šalies kultūrinis gyvenimas buvo stipriai ideologizuotas, todėl Jastrunas siekė sujungti istorinį objektyvumą su tuo metu priimtina komunistine pasaulėžiūra – atskleidžiant Mickevičių kaip ne tik romantiką, bet ir laisvės idėjų nešėją, mąstytoją, revoliucionierių. Pirmame tome daugiausia dėmesio skiriama Mickevičiaus jaunystei, studijoms Vilniuje, Filomatų draugijos veiklai ir poeto kelionei į tremtį. Antrasis tomas analizuoja vėlesnius jo gyvenimo etapus – emigraciją, politinę veiklą, mokymą Paryžiaus Koledže bei dvasines paieškas, išryškinant jo minties brandą ir kompleksinį ryšį su Europa. Jastruno tikslas buvo parodyti Mickevičių kaip sudėtingą, universalią asmenybę, aktualią ir moderniam skaitytojui. Lengvas knygos stilius, išsamumas ir savotiškai poetą su naujojo režimo ideologija sutaikantis tonas lėmė jos populiarumą ir daugkartinį perleidimą. Šis 1950 m. leidimas – jau trečiasis. Tos pačios priežastys nulėmė ir vertimus į kitas kalbas, tarp jų – ir vertimą į lietuvių kalbą 1965 metais.

Adomo Mickevičiaus raštų rinkinio „Dzieła“ penktas tomas (lenkų kalba)

Dzieła / Adam Mickiewicz. – [Warszawa] : Czytelnik, 1949-[1955]. – T. 5, Pisma prozą : cz. 1 : pisma filomatyczne, estetyczno-krytyczne, opowiadania / [z objaśnieniami Zofii Ciechanowskiej]. – 1950. 

Tomą 5 („Pisma prozą: cz. 1“) rinkinio „Dzieła“ sudaro aiškiai sugrupuoti Adomo Mickevičiaus filomatiniai ir estetiniai‑kritiniai raštai bei prozos kūriniai (įskaitant apsakymus) su Zofijos Ciechanovskos komentarais . Tame tome pateikiamos tiek Mickevičiaus publikacijos lenkų, tiek prancūzų kalbomis, leidžiančios pažinti jo kūrybos diapazoną . Ši knyga priklauso vienuolikos tomų Adomo Mickevičiaus raštų rinkiniui, kurį 1948–1955 metais išleido leidykla „Czytelnik“, minint poeto gimimo 150-ąsias ir mirties 100-ąsias metines.

Apie Mickevičianos fondą

Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798–1855) – pasaulinio garso poetas. Kai 1955 metais, minint poeto mirties 100-ąsias metines, Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas – bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės ir kūrybos įamžinimu bei informacijos sklaida. Iki šių dienų bibliotekos veikloje ypatingą vietą užima romantizmo epochos ir A. Mickevičiaus kūrybos aktualinimas.

Ši veikla plėtojama keliomis kryptimis. Su poeto vardu pirmiausia siejamas Mickevičianos fondo sudarymas. Šis fondas pradėtas formuoti jau daugiau kaip prieš šešiasdešimt metų. Jis turi atminties išsaugojimo funkciją. Čia sukaupta daugiau kaip tūkstantis leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Didžioji dalis leidinių – poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių (memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo visą kūrybą ir apie atskirus veikalus) bei jo aplinką – universitetą, filomatus, žinomus to meto veikėjus (pvz., J. Slovackį ir t. t.). Formuojant fondą didelis dėmesys skiriamas pripažintiems autoriams, medžiagos naujumui, pateikimui, mokslinių tyrimų vertei, informaciniams ir bibliografiniams leidiniams. Daugelis šių leidinių itin vertingi dėl juose esančių proveniencijų, marginalijų, dedikacijų bibliotekai.