Įvyko patirtiniai mokymai apie įtraukties mitus

Ar žmonės, turintys negalią, iš tiesų turi supergalių? Kokius filmus žiūri neregiai? Ar įmanoma nuslėpti autizmą? Kokia gimtoji kurčiųjų kalba? Ar tai, ką žinome apie negalią – mitas ar tiesa?

Tokiais žodžiais į „Biblioteka visiems“ patirtinius mokymus „Gliaudome įtraukties mitus“ buvo kviečiami dalyvauti bibliotekininkai ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai. Kvietimas buvo išgirstas – į rugsėjo 10 dieną vykusius mokymus Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje susirinko daugiau kaip 100 žmonių iš Vilniaus ir Alytaus regionų savivaldybių ir mokyklų bibliotekų, kitų kultūros įstaigų.

Mokymų lektorius sociologas,  darbo su bendruomenėmis ir darbuotojų atsparumu ekspertas ir bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas žadėjo, kad mokymai nebus tradiciniai, o patirtiniai ir žaidybiniai. Tai reiškia, kad susirinkusieji ne tik gilinsis į mitus apie negalią, bet ir mokysis, kaip su jais dirbti, pasitelkę vieną seniausių, vieną smagiausių ir tuo pat metu vieną galingiausių darbo su žmonėmis įrankių – žaidimą. Žaidžiant ir kalbantis galima ne tik mokytis patiems, bet ir mokyti kitus.

Susirinkusius sveikindama Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė prisiminė 2020-uosius metus, kuomet viešųjų bibliotekų duris Lietuvoje papuošė ženklas „Biblioteka visiems“. Šia iniciatyva stengiamasi ir taip atviras bibliotekų duris dar labiau atverti įvairių gebėjimų žmonėms. „Sunkiausia yra ne pritaikyti bibliotekų paslaugas žmonėms su negalia, o keisti mūsų pačių nuostatas, pamatyti žmogų tokį, koks jis yra, pažinti jo poreikius. Norime dirbti taip, kad visiems žmonėms būtų gera ateiti į biblioteką ir norėtųsi sugrįžti“, – sakė Emilija Banionytė.

Mitai ir žaidimai

Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra parengusi iliustruotą sąrašą net 52 įtraukties mitų, kuriais vis dar tikime, ir kuriais vadovautis pats laikas nustoti. Įtraukties mitai lietuvių kalba: https://bit.ly/4d4XodI, įtraukties mitai anglų kalba: https://byt.lt/3RTVO.

Mokymų dalyviai gilinosi į pasirinktų įtraukties mitų kilmę: kaip ir kodėl  kyla tokie mitai, pavyzdžiui, „neregiai nežiūri filmų“, „negalią turintys žmonės nedirba“, „žmonės, turintys psichinę negalią yra pavojingi“ ir kiti. Kas yra svarbiausia šiuose mituose, kokios žmonių nuostatos jiems turi įtakos?

Pauliaus Godvado teigimu, geriausiai mitai bendruomenėje yra griaunami per socialinius žaidimus. Socialiniai žaidimai keičia pasenusias nuostatas ir kuria galimybę naujiems bendruomenės sutarimams.

„Man žaidimai patinka dėl kelių savybių: jie yra savanoriški ir smagūs. Mes, suaugusieji, apie daug ką galvojame per rimtai. Žaidimai suteikia lengvumo ir visai nejučia keičia žaidžiančiųjų pasaulėžiūrą. Neįgalumo mitai yra rimtas dalykas, turintis rimtas pasekmes, jie yra sunkiai pajudinami, o žaidimai leidžia žmonėms savanoriškai juose dalyvauti, nejaučiant, kas ir kaip keičiasi. Aš suprantu, kad dalis žmonių yra skeptiški, ypač, kai kalbame apie suaugusių žmonių žaidimus. Tačiau nenoriu jų įtikinėti. Suaugusieji žaidžia žaidimus, ar jie taip galvoja, ar negalvoja. Tegul žaidimai grįžta“, – sakė mokymų lektorius Paulius Godvadas.

Mokymų dalyviai galėjo išbandyti įtraukties ratą – tai nauja iniciatyvos „Biblioteka visiems“ priemonė, skirta žaismingu būdu kalbėti apie rimtus dalykus. Įtraukties ratą Vilniaus ir Alytaus regionuose dirbančios  bibliotekos galės naudoti savo bibliotekų ar miestų renginiuose.

Patirtiniai mokymai „Gliaudome įtraukties mitus“ buvo interaktyvūs ir žaismingi, tad laikas tikrai neprailgo. Ką dalyviai iš jų parsineš namo? Paulius Godvadas: „Neįsivaizduoju, kad mokymai turėtų tikslą visus išmokyti. Taip nebūna. Mokymų tikslas yra „atrakinti“ temą. Mokymų naudą turės ne tie, kurie juose buvo, o tie, kurie buvo ir sugrįžę namo išbandys, ką išgirdę. Vienas iš mitų yra, kad „mokymasis vyksta mokymų metu“. Tikrai ne, mokymasis vyksta tada, kai žmonės po mokymų mėgina pritaikyti gautas žinias ir įrankius“.