Projekto „Migrate to Library“ finišas – partnerių susitikimas Kroatijoje

Balandžio 8–12 d., Korčulos saloje (Kroatijoje), įvyko ERASMUS+ projekto „Migrate to Library“ baigiamasis partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovės Edita Sėdaitytė ir Greta Bacevičiūtė kartu su partneriais iš Ispanijos (Aruco savivaldybės biblioteka), Kroatijos (Korčula miesto biblioteka) ir Lenkijos (Žory viešoji biblioteka, projekto koordinatorius). Projektu norima skatinti imigrantus ir pabėgėlius tinkamai integruotis į visuomenę ir suteikti jiems reikalingas informacines ir kultūrines paslaugas, atkreipti dėmesį į bibliotekų vaidmenį dirbant su imigrantais ir tarptautine bendruomene.

Splitas           

Partnerių susitikimo programa startavo Splito mieste. Pastarasis yra vienas iš Dalmatijos, regiono miestų įsikūręs tarp Dubrovniko ir Zadaro, ant mažo pusiasalio rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Splitas žavi architektūrinių paminklų gausa, iš kurių įstabiausiais laikomi Romos imperatoriaus Diokletiano rūmai, Brace Radica aikštė, Šv. Jono krikštykla – tai buvusi Jupiterio šventykla, Šv. Dominyko bažnyčia ir Šv. Pranciškaus bažnyčia. Ekskursija po miestą tęsėsi miesto bibliotekoje „Gradska knjiznica Marka Marulica Split“, kurioje buvo pristatyta migrantams (ir besidomintiems šią tema) skirta socialinė platforma irh.hr. Joje pateikiamos naujienos apie migracija, prieglobsčio sekėjus, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias institucijas visame pasaulyje. Platformoje talpinamos kalbų mokymosi programos, žemėlapiai ir paraiškų formos, kurių reikia norint įsidarbinti ar studijuoti.

Projekto partneriai lankėsi Splito Jūrų muziejuje, kurio ekspozicijoje gausu antikvarinių amforų, tradicinių žvejybos laivų ir navigacijos įrankių bei kitų artefaktų, iliustruojančių Kroatijos žvejų kasdieninį gyvenimą ir prekybos tradicijas Adrijos jūroje bei vietos gyventojų migracijos kelius. Muziejaus veiklų kuratorė Petra Blažević pasakojo apie Kroatijos imigrantus ir jų integracijos problematiką. Pastaroji susijusi su kalbos barjerais, kultūriniais skirtumais ir „kito“ neigimu.  Splito ir ypač Kroatijos salų gyventojai gerai pažįsta vieni kitus, šeimos verslas ir amatai yra perduodami iš kartos į kartą, todėl atvykėliui iš „svetimos šalies“ ganėtinai sunku įsilieti į vietos bendruomenę ir darbo rinką. Projekto dalyviams pristatytos migrantų Ginos Sinožić (per meno kūrinius pristato asmeninę migracijos patirtį) ir Ivan F. Lupis-Vukić (laikomas pirmuoju emigracijos žurnalistu) istorijos.

Splito universiteto bibliotekoje projekto partneriai diskutavo apie integracijos žingsnius (neigimas, priėmimas, adaptacija ir kt.) remiantis Tarpkultūrinės plėtros modeliu  (angl.The Developmental Model of Intercultural Sensitivity (DMIS). Lektorės Saros Kekuš teigimu, integracija – dinamiškas ir ilgalaikis procesas, turintis įtakos tiek atvykėliams, tiek juos priimančiai tautai (angl. Host/receiving society and refugee). Projekto partneriai diskutavo apie išankstinio nusistatymo (angl. prejudgment), diskriminacijos, stereotipų ir tarpkultūrinės politikos atvejus, kurie glaudžiai susiję su asmens ar tautos identiteto išsaugojimu bei sąmoningu galios/įtakos pasiskirstymu skirtingose šalyse. Kūrybinės užduotys leido giliau suprasti migracijos problemos mąstą, o pokalbiai su kitų šalių atstovais – pasidalinti turima patirtimi. Paskaitas papildė susitikimas su Splito bibliotekininkų draugijos pirmininke bei ekskursija vienoje iš geriausių Kroatijos universiteto bibliotekų.

Korčula

Korčula – Kroatijai priklausanti sala Adrijos jūroje, išsiskirianti Viduržemio jūros tipo augmenija (alyvmedžiai, kiparisai, lauramedžiai, makijos, fikusai), karstiniais dariniais, akmeniniu ir kalnuotu paviršiumi, viduramžius menančiomis bažnyčiomis, rūmais ir namais (Korčulos miestas dar vadinamas „mažuoju Dubrovniku“).

Projekto dalyvius iš Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos svetingai pasitiko Korčulos miesto meras Andrija Fabris. Jis didžiavosi „Migrate to library“ projekto sėkme bei pabrėžė užmegztų tarpkultūriniu ryšiu svarbą. Projekto rezultatai aptarti „Korčulos radijo“ studijoje, o Korčulos miesto bibliotekos atstovai pristatė reikšmingiausius kultūros centro ir bibliotekos projektus: „Storytelling Wednesdays“, STEM activities, „Virtual Korcula“, „Korčula Heritage“ ir kt. Pristatymus papildė moksleivių fotografijų parodos „Aš esu knyga“ (skaitytojo ir autoriaus/pagrindinio veikėjo susitapatinimas) atidarymo ceremonija bei turas Kroatijos salyne – Žrnovo mieste ir Vrniko saloje.

Susitikimas su tarptautinio klubo Korčuloje nariais maloniai nustebino imigrantų iš Vokietijos, Anglijos ir Amerikos pasakojimais apie iššūkius persikėlus gyventi į Korčulos salą, kurie virto sėkmės istorijomis ir motyvuojančiais pavyzdžiais. Staigmena tapo susitikimas su lietuve Elina Adlyte Šulenta, kuri 5-rius metus turistus supažindina su Korčulos architektūriniu ir gamtos lobynu.

Vizito Žrnovo archyvų centre metu pristatytas projektas, apjungiantis senojo žemyno atminties institucijas - „Europeana Migration Collection Days“. Projekto tikslas – dalintis migrantų istorijomis ir artefaktais (nuotraukos, vaizdo įrašai, rankraščiai, laiškai), kurie tampa Europos kultūros paveldo dalimi. Archyvistės Maja Haraminčić teigimu, svarbu išsiaiškinti, kaip migrantas jaučiasi atvykęs į kitą šalį ir kokie patyrimai jį lydi integracijos metu. Interviu metu klausiama apie atvykimo į Korčula motyvus, ar buvo sunku pradėti nauja gyvenimą saloje, kaip sekėsi susidraugauti su vietiniais gyventojais, ar planuojama čia pasilikti. Šiuo metu archyvas surinko 24 migrantų istorijas (dauguma – „meilės migrantai“ iš Serbijos ir Šveicarijos), tačiau planuojama tęsti projekto veiklas ir rinkti asmenų, kurie nusprendė palikti salą, istorijas, skaitmeninti asmeninius artefaktus.       

Pažintį su archyvų ir bibliotekų veiklomis papildė migrantų sėkmės istorijos. Armėnišką prigimtį ilgai ignoravusi, bet prie savo šaknų grįžusi, Irena it vijurkas sukasi savo vardu pavadintoje juvelyrinių dirbinių iš koralų parduotuvėje (Irena Coral Shop) bei sėkmingai plečia papuošalų gamybos verslą ne tik Korčulos saloje, bet ir didžiuosiuose Kroatijos miestuose. Tuo tarpu migrantas iš Prancūzijos sulaukė pripažinimo įkūręs užsienio kalbų knygyną „Kutak knjige“, kuris yra vienintelis tarptautinis knygynas Korčulos mieste. Paskutines partnerių susitikimo akimirkas įprasmino kroatų kalbos pradžiamokslis bei Origami kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė migrantė iš Japonijos Anna Suzuki. 

Susitikimo dalyviai ne tik gavo daugybę žinių ir neišdildomų įspūdžių, bet ir gerąsias darbo su imigrantais patirtis sudėjo į bendrą metodinį leidinį, kuris viešojoje erdvėje pasirodys netrukus.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos komisijai „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.