Nacionalinę bibliotekų savaitę pasitinkant. Interviu su Emilija Banionyte

Kūrybiškas požiūris, domėjimasis inovacijomis ir naujos paslaugos lankytojams – visa tai leidžia bibliotekoms likti be galo reikalingoms ir naudingoms. Pasitinkant dvidešimtąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę kalbiname Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorę Emiliją Banionytę.

Balandžio 23-29 d vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė turi šūkį „Kaip pasikeitėme per 20 metų?". Kaip Jūs įvardintumėte didžiausius šių dviejų dešimtmečių bibliotekų pokyčius?

Šiais metais jau 20-tą kartą minime Nacionalinę bibliotekų savaitę. Atrodo, ne toks ilgas laiko tarpas, bet kaip neatpažįstamai pasikeitė bibliotekos per tą laikotarpį. Žinoma, didžiausias pokytis – interneto ir naujų technologijų atėjimas į bibliotekų gyvenimą. Jeigu prieš 20 metų norėjai užsisakyti knygą, privalėjai ateiti į biblioteką, susirasti reikalingos knygos aprašą kortelių kataloguose, ranka užpildyti užsakymo lapelį (beje, dažnai du kartus pakartoti lygiai tą pačią informaciją), palikti jį bibliotekoje ir sugrįžti pasiimti knygos po pusvalandžio ar valandos. Grįžęs dar galėjai gauti neigiamą atsakymą – ant užsakymo lapelio būdavo dedami spaudai „Užimta“. Tai reiškė, kad knyga yra išduota kitam skaitytojui. Kada ji bus grąžinta, neaišku, jokių eilių nebuvo sudaroma – tiesiog turėjai bandyti laimę vėliau. O ką kalbėti apie elektronines duomenų bazes? Apie elektroninius žurnalus ir elektronines knygas? Jų tiesiog nebuvo. Jaunoji skaitytojų karta, įpratusi keliais klavišų paspaudimais ar patapšnojimais ekrane, susižinoti ar biblioteka turi knygą ar kitą jį dominančią informaciją, tuojau pat ją užsisakyti ar net skaityti ekrane, tikriausiai sunkiai gali tuo patikėti.

O ką kalbėti apie išaugusių paslaugų asortimentą, apie renovuotas, rekonstruotas ar naujai pastatytas bibliotekas? Bibliotekos iš knygų saugyklų tapo atvirais informacijos centrais, bibliotekininkai – iš fondų saugotojų – paslaugų teikėjais. Atsivėrusios sienos leido keliauti, pažinti, dalintis, dalyvauti tarptautinėje veikloje. Ir bibliotekininkai tuo aktyviai naudojosi. Negaliu nepaminėti Atviros Lietuvos fondo Bibliotekų programos, Bilo ir Melindos Geitsų fondo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiamos programos „Bibliotekos pažangai“, LITMIS programos, EIFL projekto, Struktūrinių fondų finansuotų ir finansuojamų projektų ir kitų iniciatyvų, kurios ne tik finansavo, bet ir įgalino bibliotekas tapti tokiomis, kokios jos yra šiandien.

Šiemet Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pasitinkame užrakintomis bibliotekų durimis. Kaip manote, ką šis nelengvas karantino laikotarpis atnešė bibliotekoms – kokių nuostolių ir pamokų?

Net juodžiausiame sapne nebūtume galėję pagalvoti, kad teks gyventi tokiu karantino laikotarpiu, kokiu gyvename šiandien. Sunku ne tik Lietuvai, sunku visam pasauliui. Reikia pripažinti, kad nebuvome pasiruošę tokiam gyvenimui. Teko persiorientuoti per labai trumpą laiką. Taip, bibliotekos, kaip ir visos kitos kultūros (ir ne tik kultūros) įstaigos yra uždarytos. Bet jos teikia paslaugas vartotojams nuotoliniu būdu. Čia išryškėjo žmonių kūrybiškumas. Pasirodo, virtualių paslaugų galime sugalvoti tokių, apie kurias negalvojome įprastu darbo režimu. Labai išaugo elektroninių išteklių panauda, skaitytojai užsisako slaptažodžius, kad galėtų elektroniniais ištekliais naudotis iš namų. Labai daug leidėjų (deja – dauguma užsienio, ne Lietuvos) atveria savo elektroninius išteklius nemokamai, kad visi, o ne tik prenumeratoriai, galėtų jais nemokamai naudotis karantino laikotarpiu.

Įvertinome mūsų organizuotus informacinio ir medijų raštingumo mokymus. Džiaugiamės, kad nemaža dalis senjorų šių mokymų dėka gali naudotis elektroniniais ištekliais neišeidami iš namų. Tiems, kurie namuose neturi įrangos ar interneto, paslaugas teikiame telefonu. Ir ruošiamės bibliotekos atidarymui po karantino. Biblioteka iškart neatvers durų visiems lankytojams ir nepradės organizuoti renginių. Visa tai įvyks pamažu, kai bus saugu tiek skaitytojams, tiek bibliotekininkams.

Jūsų palinkėjimas bibliotekininkams ir bibliotekų lankytojams.

Mieli skaitytojai, mieli kolegos, pasiilgome vieni kitų – norisi pasimatyti gyvai, bendrauti, kaip esame įpratę. Bet dar reikia pakentėti. Bendraukime nuotoliniu būdu, išnaudodami tas priemones, kurias turime. Svarbiausia dabar – likti sveikiems. Jei iškentėsime, nesusirgsime – būtinai pasimatysime. To visiems mums ir linkiu.