Erasmus+ projekto „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, dalinkis ir mokykis“ rezultatai sulaukė palankių vertinimų

„Kultūros paveldas ateičiai: atrask, dalinkis ir mokykis“ – strateginės partnerystės ir suaugusiųjų švietimo projektas, kurio metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos, Slovėnijos ir Estijos dalijasi kraštotyros darbo patirtimi ir metodais, vietos bendruomenių ir suaugusiųjų švietimo būdais. Projekto metu vykdytos įvairios veiklos (susitikimai, mokymai, viešinimo renginiai ir kt.), tačiau svarbiausiu projekto įgyvendinimo aspektu tapo 3 intelektinių produktų sukūrimas t. y darbo su kultūros paveldu praktikų tyrimas-studija „Bibliotekos bendruomenėms“, gairės „8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyrines veiklas“ ir interneto svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“. Pastaruosius įvertino ir savo įžvalgomis pasidalino Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto ir Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokyklos Buroso Universiteto profesorė Elena Macevičiūtė bei mokslų daktarė Nijolė Bliūdžiuvienė. Vertinimo metu atkreiptas dėmesys į projekto rezultatų aktualumą ir pritaikomumą bibliotekų bendruomenėse.

Tolimesniame tekste kviečiame susipažinti su eksperčių vertinimais.

Studija pristato naujas bibliotekų darbo formas

Bendrame projekto partnerių parengtame tyrime „Bibliotekos bendruomenėms“ (angl. „Libraries for Communities“) analizuojama, kodėl kultūros paveldo tema yra reikšminga suaugusiųjų švietime ir kaip ji gali pasitarnauti telkiant vietos bendruomenę, kodėl bibliotekoms svarbu bendradarbiauti su kitomis kultūros paveldo institucijomis. Daug dėmesio studijoje skiriama konkrečių kraštotyrą populiarinančių veiklų analizei. Pristatomi kultūriniai ir edukaciniai renginiai, iniciatyvos ir projektai, tradiciniai ir elektroniniai kraštotyros produktai. Projekto vertintojai atkreipia dėmesį, jog „studija parodo įdomias kraštotyros darbo galimybes <...> kraštotyros veikų įvairovę, vaizduotės ir kūrybiškumo vaidmenį jas organizuojant“.

Profesorė Elena Macevičiūtė pažymėjo, kad „studijoje galima rasti vertingos informacijos apie  įvairių veiklų biudžetus bei trukmę, kuri rodo, kad ir su nedideliais ištekliais per trumpą laiką galima pasiekti įdomių rezultatų“. Tokia informacija pravers projektų rengėjams bibliotekose, kaip „idėjų šaltinis“ ir „žinių išteklius“, nes „galima sužinoti, kaip išnaudoti kraštotyrines veiklas keliems skirtingo pobūdžio tikslams pasiekti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, „tobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius,  įtraukti įvairias bibliotekos vartotojų grupes į mokymąsi visą gyvenimą“.

Įsitikinkite studijos išsamumu patys, apsilankę: https://bit.ly/2UQLW1N

Rekomendacijos darnios bendruomenės link

Gairės „8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyrines veiklas“ – principai ir rekomendacijos skirtos kraštotyrininkams profesionalams, tačiau ir visiems, kurie dirba su bendruomenių įtraukimu į šią veiklą. Aštuonių žingsnių gairės apima vadovavimo, komunikacijos, kompetencijų ugdymo ir kitus tikslus, pristato „navigacijos įrankius, kurie leidžia nustatyti skirtingų bendruomenių interesus bei padeda jų tikslingai siekti“. Bendruomenės telkimo principai  žaismingai pristatomi popierinio laivelio lankstymo pavidalu. Projekto vertintojų nuomone, „gairių vertę labai padidina šeši trumpi filmuoti motyvuojančių ir įtraukiančių veiksnių pristatymai“, taip pat pateikiami sėkmingi partnerių projektų pavyzdžiai.

Šio intelektinio produkto vertinime nurodoma, jog gairėse pateikiami bibliotekų veiklų pavyzdžiai „siejasi su inovatyvia kultūros paveldo sklaida, bendruomenių kūrybiškumo skatinimu, bei jų narių naujų įgūdžių ugdymu“. Matoma ir ilgalaikė šio produkto, kaip metodinio leidinio, nauda Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojams. Tikimasi, kad sėkmingas tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas dar labiau paskatins bibliotekas imtis iniciatyvų, skatinančių kraštotyros ir kultūros paveldo veiklas naujomis formomis bei taikant skirtingus darbo metodus projektų dalyvių šalyse ir už jų ribų.

Susipažinti su gairėmis galite čia: https://bit.ly/2UeosUn

Nauja svetainė - inovatyvus bendruomenių kraštotyros įrankis

Interneto svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ – elektroninė duomenų saugykla, kurioje pateikiama informacija apie išskirtines Vilniaus ir Alytaus regionų vietoves ir asmenybes. Svetainėje taip pat gausu informacijos apie projekto partnerių kultūros paveldą ir kraštotyrinę veiklą, pateikiami kultūros paveldo nacionalinių tinklalapių aprašymai ir nuorodos į juos. Ši bendruomenių kraštotyros svetainė iš kitų išsiskiria tuo, kad ją gali pildyti kiekvienas, norintis pasidalinti savo krašto istorija. Intelektinio produkto vertintojų nuomone, įkelti istoriją nėra sudėtinga, tereikia vadovautis svetainėje pateiktais nurodymais.

Pateiktas istorijas svetainėje papildo du žaidimai skirti Europos šalių kultūros paveldo bei Vilniaus ir Alytaus kultūros paveldo pažinimui. Šie edukaciniai žaidimai vertinami kaip priemonės, leidžiančios pasitikrinti žinias apie kultūros paveldo objektus ir tradicijas Lietuvoje ir Europoje bei sužinoti įdomių faktų. Interneto svetainė „prisideda prie projekto suaugusiųjų švietimo bei kultūros paveldo sklaidos tikslų“ ir gali būti naudojama kaip įrankis kituose bibliotekų projektuose.

Kviečiame apsilankyti svetainėje: https://bendruomeniukrastotyra.lt/

Atkreipiamas dėmesys į  visų projekto rezultatų kokybę ir naudą

Projektą vertinusios specialistės pabrėžė, kad nors Erasmus+ projekto „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, dalinkis ir mokykis“ intelektiniai produktai yra nukreipti į kultūros paveldą bei kraštotyros veiklą, jie taip pat gali būti pritaikomi įvairių Europos bibliotekų bei kitų panašių suaugusiųjų švietimo įstaigų  veiklose, kurios leidžia sudominti, pritraukti ir mokyti įvairių socialinių arba demografinių grupių narius. Profesorės Elenos Macevičiūtės teigimu, „projekto metu sukurti intelektiniai produktai rodo sėkmingą bibliotekų dalyvių bendradarbiavimą ir gali būti naudingi kitoms bibliotekoms Lietuvoje bei Europos šalyse, nepaisant jų skirtingų darbo sąlygų, tradicijų ar bibliotekų galimybių“. Taip pat sukurtas kraštotyros turinys gali pasitarnauti atkreipiant dėmesį į „bibliotekose esančius kultūros paveldo bei bendruomenių aktyvumo išteklius“.

Mokslų daktarės Nijolės Bliūdžiuvienės nuomone, pasidalintos skirtingų šalių bibliotekų praktikos ir patirtys skatina kraštotyros informacijos prieinamumą ir gali patenkinti bendruomenės pažintinius, kultūros, informacijos, turizmo ir laisvalaikio poreikius, o kraštotyros srityje dirbančius specialistus ragina išbandyti naujus kraštotyros darbo būdus ir formas.

Bibliotekos naudojančios projekto metu sukurtus intelektinius produktus gali padidinti bendruomenių susidomėjimą savo krašto istorija, bibliotekoms – skatinti istorijas naudoti edukacinėse veiklose. Nijolė Bliūdžiuvienė pabrėžia projekto rezultatų nauda t. y. „galimybę praturtinti žinias apie savo gimtinę, plėsti mokymosi aplinką, skatinti aktyvius asmeninius regiono tyrimus, papildant svetainės turinį pasakojimais apie mažai žinomas vietas ar asmenybes, unikalius kraštovaizdžio objektus“.

Mokslų daktarė Nijolė Bliūdžiuvienė ir profesorė Elena Macevičiūtė atkreipia dėmesį, jog sukurti intelektiniai produktai kuria socialinę („tolerancija ir pagarba įvairiems žmonėms, gyvenantiems konkrečiame regione, jų gyvenimo būdui ir kultūrų įvairovei“) ir informacinę (kompiuterinio raštingumo gerinimas) vertę viešųjų bibliotekų aptarnaujamoms bendruomenėms,  bibliotekoms ir jų darbuotojams.

Projektas finansuojamas remiant Europos komisijai „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.