Erasmus+ bibliotekų mobilumo patirtis Drezdene: inovacijos, tvarumas, įtrauktis ir tarptautinis bendradarbiavimas

Įvadas

2021–2027 m. Europos Sąjungos politikos prioritetai išryškina siekį kurti inovatyvią, žalią, įtraukią, bendradarbiaujančią ir piliečiams artimą Europą. Kultūros sektoriui, ypač viešosioms bibliotekoms, tenka svarbus vaidmuo šių tikslų įgyvendinime, nes jos veikia kaip atviros ir lanksčios institucijos, prisitaikančios prie nuolat kintančių socialinių, ekonominių ir ekologinių iššūkių.

Erasmus+ mobilumo programa suteikė galimybę praktiškai susipažinti su šiais prioritetais ir įsitikinti, kad šiuolaikinės bibliotekos jau dabar yra aktyvios Europos transformacijos dalyvės. 2025 m. balandžio 8–11 d. penkiolika Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų dalyvavo darbo stebėjimo vizite Drezdeno miesto bibliotekose (Vokietija). Vizitas vyko pagal Europos Sąjungos Erasmus+ suaugusiųjų švietimo srities programą (KA122). Jo tikslas buvo sustiprinti strategines, vadybines ir tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijas, praktiškai vertinant, kaip viešosios bibliotekos prisideda prie ES politikos tikslų įgyvendinimo, ypač kultūros, švietimo ir tvarumo srityse.

Drezdeno miesto bibliotekos (Städtischen Bibliotheken Dresden) (direktorė Marit Kunis) – tai modernios, inovatyvios ir tvarios viešosios erdvės, kurios ne tik atlieka tradicinę informacijos teikimo ir švietimo funkciją, bet ir aktyviai prisideda prie kultūrinio ir socialinio miesto gyvenimo. Miesto bibliotekų tinklas apima keturis regioninius padalinius: Nord, Neustadt, Süd ir West, kuriuos koordinuoja centrinė biblioteka, įsikūrusi Kulturpalast (Kultūros rūmuose). Visos bibliotekos integruotos į miesto savivaldos struktūrą ir vykdo veiklą pagal savivaldybės kultūrinę ir edukacinę misiją.

Ekskursiją po biblioteką vedė ir visas vizito dienas dalyvius lydėjo Centrinės bibliotekos (Zentralbibliothek) vadovė Lena Leubner (Leiterin der Zentralbibliothek), (taip pat priklauso šiai institucijai). Kurdama programą reikšmingai prisidėjo ir dalyvavo Bibliotekos specialistų skyriaus darbuotoja Katrin Tauscher (Bibliothekarischer Fachbereich). Kitas personalas, prisidėjęs prie bibliotekos veiklos: Henriette Mehn (Bibliothekarische Fachdirektorin, Bibliotekos specialistų direktorė, pavaduojanti tarnybos vadovę), Holger Nitzschner (Verwaltungsleiter, Administracijos vadovas, antrasis pavaduojantis tarnybos vadovas), Christine Lippmann (Head of department, Cultural education and integration / Lesestark!, Katedros vadovė, kultūrinio švietimo ir integracijos / Lesestark! programa), Jana Schneider (Netzwerk Medienbildung Dresden, Media Education at the Dresden Municipal Libraries, Drezdeno miesto bibliotekų tinklo žiniasklaidos švietimo vadovė) ir kiti.

Svarbūs rodikliai, kurie atspindi šių bibliotekų veiklos apimtis ir poveikį miestui, yra šie:

• Knygų išdavimai (2023 m.) – 4 086 549
• Lankytojų skaičius (2023 m.) – 4 196 712
• Aktyvūs vartotojai (2023 m.) – 378 433
• Renginiai (2023 m.) – 1 757

Šie rodikliai liudija apie didelį bibliotekų pasiekimų ir naudojimo lygį bei jų vaidmenį užtikrinant kultūrinę ir edukacinę miesto aplinką. Drezdeno bibliotekos aktyviai prisideda prie miesto tvarumo strategijų, skatina socialinę įtrauktį ir bendruomenės dalyvavimą, teikdamos platų paslaugų spektrą įvairioms tikslinėms grupėms: nuo vaikų ir jaunimo iki suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, jaunimo biblioteka specializuojasi švietimo ir laisvalaikio medijoje, o muzikos biblioteka siūlo išskirtinę kolekciją su seniausiais muzikos kūriniais ir koncertų salėmis, skirtomis miesto muzikinei kultūrai.

Drezdeno bibliotekos taip pat išsiskiria savo dėmesiu tvarumui ir žalioms iniciatyvoms – visos bibliotekos dalyvauja projekte „Grüner Kulturpalast“ („Žalieji kultūros rūmai“), kuris apima energijos taupymo sprendimus, perdirbimo stotis ir kitas aplinkai draugiškas iniciatyvas, taip įgyvendindamos Europos Sąjungos žaliąją politiką. Pieschen biblioteka kartu su mobiliąja biblioteka, kurios direktorė yra Silke Zimmermann (Bibliotheksleitung), priklauso Städtischen Bibliotheken Dresden tinklui ir yra viena iš svarbiausių Drezdeno miesto bibliotekų. Ji atlieka reikšmingą vaidmenį miesto kultūrinėje ir švietimo infrastruktūroje bei siekia integruoti šiuolaikines paslaugas ir technologijas, kad pasiektų kuo platesnį vartotojų ratą.

Mobilumo tikslai ir lūkesčiai

Vizitas buvo skirtas gilinti Vilniaus regiono bibliotekų vadovų profesines kompetencijas ir gebėjimus atsakyti į šiuolaikinius iššūkius. Dalyvavimas mobilume buvo ne tik žinių įgijimo, bet ir turinio kūrimo procesas.

Pagrindiniai lūkesčiai:

• Susipažinti su šiuolaikinėmis bibliotekų inovacijomis;
• Įvertinti tvarumo integraciją bibliotekų veikloje;
• Išmokti naujų bendruomenių įtraukimo formų;
• Praplėsti tarptautinio bendradarbiavimo patirtį;
• Skatinti pilietinį aktyvumą per bibliotekų veiklas. 

Nuo teorijos prie praktikos: Erasmus+ vertė ir poveikis

Vizitas Drezdene padėjo praktiškai įgyvendinti penkis pagrindinius Europos Sąjungos 2021–2027 metų politikos tikslus. Bibliotekų sektorius vis labiau tampa inovacijų, tvarumo, socialinės įtraukties ir tarptautinio bendradarbiavimo centru. Šie principai atsispindėjo ne tik Drezdeno miesto viešosiose bibliotekose ir jų filiale Pieschen, bet ir SLUB (Sächsische Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden) – vienoje pažangiausių akademinių bibliotekų Vokietijoje, kur ekskursiją vedė Sandra Rahm.

1. Inovatyvesnė ir išmanesnė Europa

Drezdeno bibliotekos įkūnija šiuolaikinės, žiniomis grįstos visuomenės viziją. Inovacijos čia atsiskleidžia per skaitmenines paslaugas, technologines naujoves ir išmanius vartotojų patirties sprendimus.

Drezdeno miesto bibliotekose:

• Veikia skaitmeniniai katalogai, savitarnos terminalai, prieiga prie filmų platformos „filmfriend“, garsinių erdvių sistema „sonic chairs“;
• Įgyvendinamas lankstus bibliotekos modelis (pvz., „Bibo 7/10“) – galimybė naudotis paslaugomis nuo 10:00 iki 22:00 net ir be darbuotojų;
• Siūlomos teminės savaitės, podcast’ai, parodos, edukacijos bendradarbiaujant su mokyklomis ir universitetais.

SLUB bibliotekoje:

• Veikia „Open Science Lab“, „TextLab“, „Makerspace“ – kūrybinės, mokslinės ir inovacinės veiklos erdvės;
• Skaitmeninimo centre naudojamos pažangios technologijos, pvz., vandens ženklų atvaizdavimas;
• Įgyvendinami atviros prieigos sprendimai, siūlomi mokymai apie mokslinį rašymą ir informacijos valdymą;
• Integruota „CampusCard“ sistema – patogesnei vartotojų patirčiai.

2. Žalesnė ir klimato atžvilgiu neutrali Europa

Tvarumo principai buvo akivaizdžiai integruoti į bibliotekų strategiją ir infrastruktūrą. Tai ne tik technologiniai sprendimai, bet ir bendruomenės sąmoningumo ugdymas.

Drezdeno miesto bibliotekose:

• Atlikta CO₂ pėdsako analizė, sumažintas plastiko naudojimas, diegiami energiją taupantys sprendimai;
• Vaikų bibliotekoje įrengtas edukacinis daržas, įsteigti bičių aviliai;
• Veikia sėklų ir daiktų bibliotekos – skatinamas dalijimosi modelis;
• Įgyvendinamos elektronikos perdirbimo iniciatyvos;
• Bibliotekos aktyviai kuriamos kaip tvarumo centrai, įgyvendinant projektą „Grüner Kulturpalast“ – erdvę, skatinančią aplinkai draugišką bendruomenės veiklą;
• Pieschen filialas pasižymi senosios architektūros derme su šiuolaikiniais energetinio efektyvumo sprendimais. 

SLUB bibliotekoje:

• Naudojami energiją generuojantys treniruokliai ir ėjimo takelis, leidžiantys lankytojams patiems prisidėti prie energijos gamybos;
• Įrengtos energijos kaupimo sistemos mažina pastato eksploatacines sąnaudas;
• Skatinamas tvarus gyvenimo būdas per praktinius sprendimus ir edukacijas.

3. Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa

Bibliotekos tampa bendruomenės centrais, kur svarbus ne tik žinių perdavimas, bet ir socialinė partnerystė, bendrystė bei įtrauktis.

Drezdeno miesto bibliotekos:

• Jaunimo biblioteka (13–18 m.) siūlo modernią aplinką, pritaikytą šiuolaikiniams poreikiams – nuo žaidimų iki literatūros;
• Vaikų biblioteka orientuota į ankstyvąjį skaitymo ugdymą, joje vyksta specialios programos („Lesestark“, „Drachenbande“);
• Muzikos bibliotekoje galima pasiskolinti instrumentus, vyksta kartų bendravimą skatinančios veiklos;
• Bendruomenės programos – mezgimo, kalbų mokymosi klubai, veiklos su senjorais, pabėgėliais, žmonėmis su negalia;
• Projektas „Dialog in Deutsch“ – integracinė kalbos platforma su savanoriais mentoriais;
• Mobili biblioteka leidžia paslaugas teikti ir už bibliotekos ribų, pasiekdama tolimas bendruomenes ir užtikrindama paslaugų prieinamumą tiems, kurie negali apsilankyti pačioje bibliotekoje.

SLUB biblioteka:

• Prieinama visoms auditorijoms – studentams, tyrėjams, bendruomenei;
• Siūlomos mentorystės programos, mokymai apie informacijos paiešką, akademinį rašymą, skaitmenines kompetencijas;
• Veikia savitarpio pagalbos erdvės, kuriose lankytojai gali dalintis idėjomis, bendradarbiauti.

4. Geriau valdomas bendradarbiavimas

Bibliotekos Drezdene aktyviai bendradarbiauja ne tik su kitomis bibliotekomis, bet ir su įvairiomis organizacijomis, mokslinėmis institucijomis, valdžios struktūromis bei pilietinėmis iniciatyvomis. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad bibliotekos būtų veiksminga ir lanksti institucija, gebanti prisitaikyti prie greitai besikeičiančių socialinių, technologinių ir ekonominių sąlygų.

Drezdeno miesto bibliotekos:

• Veikia „Kulturpalast“ kultūros komplekso sudėtyje – bendradarbiauja su koncertų sale, muziejais, galerijomis;
• Inicijuoja bendrus renginius, temines savaites, edukacinius ciklus kartu su kultūros, švietimo ir pilietinėmis organizacijomis;
• Palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, vysto piliečių įtraukties programas ir socialines iniciatyvas;
• Dalyvauja tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, orientuotuose į inovacijas ir metodinius mainus.

SLUB biblioteka:

• Yra vienas svarbiausių akademinių partnerių Saksonijoje – bendradarbiauja su technikos universitetais, tyrimų institutais ir tarptautiniais mokslo tinklais;
• Įgyvendina bendrus projektus su kultūros paveldo skaitmeninimo iniciatyvomis (pvz., Kvedlinburgo metraščio projektas);
• Siūlo atviro mokslo (Open Science) paslaugas, veikia kaip tarpininkė tarp akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės.

5. Europa, artimesnė piliečiams

Bibliotekos, kaip atviros viešosios erdvės, tampa bendruomeniškumo ir pilietinio įsitraukimo centrais – vieta, kur gyventojai gali susiburti, dalintis idėjomis ir kurti sprendimus kartu. Šis tikslas glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos siekiu kurti įtraukią, bendruomenėms artimą viešąją infrastruktūrą.

Drezdeno miesto bibliotekose:

• Veikia „Dresden Lounge“ – interaktyvi diskusijų platforma, suburianti gyventojus, ekspertus, politikus dialogui apie miesto ateitį;
• Organizuojami susitikimai su autoriais, parodos, koncertai, teminiai renginiai, stiprinantys vietinės kultūros pajautą;
• Bibliotekos koncepcija grindžiama idėja „biblioteka kaip bendruomenės svetainė“ – tai saugi, demokratiška erdvė visiems gyventojams, nepriklausomai nuo socialinio statuso, amžiaus ar kultūrinio konteksto.

SLUB bibliotekoje:

• Įgyvendinamas atvirumo principas – paslaugos pritaikytos plačiai visuomenei, ne tik akademinei bendruomenei;
• Veikia savitarpio pagalbos erdvės, mentorystės programos, edukaciniai ciklai apie kritinį mąstymą, skaitmeninį raštingumą ir pilietinį dalyvavimą;
• Skatinamas aktyvus lankytojų įsitraukimas į žinių kūrimą ir sklaidą.

Rekomendacijos būsimiems dalyviams

Dalyvavimas Erasmus+ mobilumo programoje – tai ne tik profesinis tobulėjimas, bet ir galimybė formuoti pokytį savo institucijoje bei regione. Keli praktiniai patarimai:

• Būkite aktyvūs – klauskite, dalinkitės, ieškokite ryšių;
• Iš anksto pasiruoškite – pasidomėkite institucijų veikla, politikos tikslais;
• Koncentruokitės į aktualias temas: tvarumą, skaitmenizaciją, bendruomenių įtraukimą;
• Grįžus – pasidalinkite įgyta patirtimi ir pritaikykite ją praktikoje;
• Dalyvaukite ne kaip stebėtojai, o kaip partneriai – stiprinkite tarptautinį tinklą.

Išvados

Drezdeno miesto bibliotekos, SLUB bei papildomos kultūros institucijos įkūnija modernios Europos viziją – atvirą, inovatyvią, tvarią, įtraukią ir bendradarbiaujančią. Erasmus+ mobilumo programa suteikė galimybę ne tik pamatyti gerąsias praktikas, bet ir įsitraukti į Europos kultūrinio bei edukacinio bendradarbiavimo tinklą.

Dalindamiesi savo įgytomis žiniomis ir patirtimi su kolegomis, bendruomenėmis ir kitais sektoriaus dalyviais, galime sukurti dar daugiau inovatyvių, tvarių ir įtraukiančių projektų, atliepiančių Europos Sąjungos politikos prioritetus. 

Parengė Laima Lisauskienė

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.