Apie grafus, rūmus ir bibliotekas seminare – „Skaitant Tiškevičių rūmus“

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia į seminarą „Skaitant Tiškevičių rūmus“, kurio metu susirinkusieji daugiau sužinos apie architektūrinį ir istorinį grafų Tiškevičių paveldą Vilniaus regione.

REGISTRACIJA Į SEMINARĄ

PROGRAMA

Sostinės Trakų gatvėje esanti ir šiemet 75-erių metų gimtadienį švenčianti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka įsikūrusi Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose. Vilniečių susidomėjimas miesto istorija ir kultūros paveldu kasmet tik didėja. To įrodymas – itin populiarios nemokamos ekskursijos po biblioteką, kurių metu apžvelgiami paskutinės rekonstrukcijos metu naujam gyvenimui prikelti buvusių Tiškevičių rūmų senieji artefaktai – koklių krosnys, lipdiniai, sienų ir lubų tapyba. 

Viena seniausių Vilniaus gatvių – Trakų gatvė – garsėja ne tik tuo, kad yra daug šimtų metų išlaikiusi savo pirminį pavadinimą bet ir čia esančiais net keliais grafų Tiškevičių paveldą Vilniaus mieste menančiais  pastatais. Menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, kurios mokslinės domėjimosi sritys yra grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas Lietuvoje, dvarų kultūra, kolekcionavimo istorija,  seminare skaitys paskaitą „Grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas Vilniuje”.

XIX amžiaus rezidencinį grafų Tiškevičių gyvenimą Vilniuje galima pavadinti aukso amžiumi. Trakų gatvės pirmuoju numeriu pažymėti rūmai, rūmai adresu Trakų g. 10 ir 12, taip pat rūmai dabartinėje Žygimantų gatvėje – tai dalis garsiosios šeimos architektūrinio paveldo, kuris išlikęs iki šių dienų. Vilniuje esančiuose rūmuose neretai buvo reziduojama žiemą, o vasarą gyvenimui pasitarnaudavo užmiesčio dvarai ir rūmai.   

 Senųjų krosnių paslaptys

„Skaitant Tiškevičių rūmus“ seminare pristatymą apie Tiškevičių rūmų XIX a. II p. – XX a. pr. koklinių krosnių istoriją, gamintojus ir jų ypatumus ruošia menotyrininkė, Lietuvos dailės paveldo ekspertė prof. dr. Dalia Klajumienė. Iki šių dienų Trakų g. 10 esančiame pastate restauruota net 13 krosnių. Šiandien jos šildymo funkcijos neatlieka, yra išskirtiniai interjero dekoratyviniai elementai. Iki restauravimo krosnys buvusiuose Tiškevičių rūmuose, kuriuose nuo 1951 metų įsikūrusi biblioteka, buvo labai įvairios būklės. Kai kurias krosnis tereikėjo šiek tiek patvarkyti, o kitas – išmontuoti ir iš pagrindų permūryti, daugelį koklių pakeisti naujais, pagamintais pagal autentiškų pavyzdžius. Buvo ir labai sunykusių, kurių teko atkurti ištisas dalis. Daugumos krosnių kokliai metams bėgant būdavo dažomi emaliniais ir aliejiniais dažais, kurie rekonstrukcijos metu buvo kruopščiai nuvalyti.

Šiandien biblioteką puošiančios restauruotos krosnys liudija ir Vilniaus koklinių krosnių istoriją: ištyrus minėtų 13 krosnių koklius, jų įspaudai parodė, jog tai net devynių skirtingų fabrikų pavyzdžiai.

Autentiškos interjero detalės

Prof. dr. Eugenijus Skerstonas Vilniaus 700-ajam gimtadieniui yra išleidęs monumentalų kūrinį – trikalbį trijų tomų albumą „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“. Tai dešimtasis prof. Eugenijaus Skerstono kūrinys, kuriame tarp kitų publikuojami ir autentiškos interjero detalės iš Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmų, kuriuose įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Seminaro  „Skaitant Tiškevičių rūmus“  metu profesorius pristatys edukacinį pasakojimą apie Tiškevičių rūmų interjerą ir dekorą. Įdomu tai, kad pats renginys vyks bibliotekos Didžiojoje bibliotekos salėje, kurioje išlikę trys restauruotos  autentiškos krosnys, lubų lipdiniai ir sienų tapybos fragmentai.

Renginyje, kuris įtrauktas į Europos paveldo dienų renginių sąrašą, bus pristatoma ir specialiai šiai progai menininkės Indrės Budreckytės-Budnikienės sukurta Tiškevičių rūmų architektūrinį palikimą įprasminanti kilnojamoji paroda. Iki šių metų pabaigos ją bus apžiūrėti bibliotekos languose Trakų g. 10.

Seminaro metu į architektūrinį Tiškevičių paveldą bus žvelgiama iš naujos perspektyvos, atkreipiamas dėmesys į paveldo pritaikymo galimybes, kultūros paveldo statusą turinčių pastatų funkcijų įvairiapusiškumą. Diskusijoje apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria kultūros paveldo pastatuose įsikūrusios įstaigos, kokiais būdais aktualinamas kultūros paveldas ir telkiama bendruomenė, savo įžvalgomis pasidalins įstaigų, įsikūrusių kultūros paveldo pastatuose bei buvusiuose Tiškevičių rūmuose, atstovai iš Trakų Vokės dvaro sodybos, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos.

Seminaro „Skaitant Tiškevičių rūmus“ vedėjas – publicistas, radijo laidų vedėjas Donatas Puslys.

PROGRAMA

9.30–10.00 val. Dalyvių registracija, pasitikimo kava