Plačiau apie lengvai suprantamą kalbą

„Taigi kalbą ir taip nesunku suprasti“ – tokia mintis gali kilti išgirdus terminą „lengvai suprantama kalba“ ir ypač tuo atveju, jeigu neturite jokių skaitymo sunkumų. Tačiau daliai visuomenės kai kurie grožiniai arba dalykiniai tekstai yra labai sunkiai arba iš viso nesuprantami. Tekstų lengvai suprantama kalba prieinamumas visiems visuomenės nariams sudaro sąlygas jiems dalyvauti visuomenės gyvenime, priimti svarbius sprendimus bei susipažinti su įvairia literatūra. Tad tokių tekstų ruošimas yra labai svarbus ir reikalingas. 

Lengvai suprantama kalba – kas tai? 

Terminas lengvai suprantama kalba (angl. Easy to read) nurodo rašymo ar kalbėjimo būdą, kai kalba yra pritaikoma prie specialiųjų tam tikrų visuomenės grupių poreikių. Tekstai lengvai suprantama kalba būna trumpi ir parengti tam tikra tvarka, prie jų pridėtos aiškios ir teksto mintį papildančios iliustracijos. Jeigu tekstas yra parengtas lengvai suprantama kalba, jis yra žymimas specialiu ženkliuku:  .

Kam reikalinga lengvai suprantama kalba? 

Platesnis jos vartojimas ir pritaikymas visuomeniniame gyvenime pirmiausia labai padeda visiems, kurie susiduria su skaitymo sunkumais. Tai gali būti žmonės su intelekto negalia, turintys disleksiją, afaziją. Taip pat, nereiktų pamiršti ir vyresnių žmonių, kuriems dėl demencijos ar kitų ligų gali būti sunku suprasti tekstą ar skaityti ilgus tekstus. Kita labai svarbi grupė – tai imigrantai ar negimtakalbiai, kurie dar tik mokosi naujos kalbos. Dažnai jiems tenka per labai trumpą laiką reikia ne tik adaptuotis nepažįstamoje aplinkoje, bet ir nepasiklysti teisniuose reikaluose. Informacija, pateikta lengvai suprantama kalba, padeda paprasčiau ir lengviau įsisavinti svarbias naujienas ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą. 

Vaikams, ypač tiems, kurie tik pradeda mokytis skaityti, suprasti naujienas arba literatūrinius tekstus, pateiktus lengvai suprantama kalba, gali būti daug lengviau ir paprasčiau – kartais tokie, atrodo, maži žingsneliai gali atverti vaikams duris į literatūros pasaulį. 

Trumpa lengvai suprantamos kalbos istorija 

Pirmieji kalbą pritaikyti žmonėms, turintiems skaitymo sunkumų, XX a. antrojoje pusėje pradėjo švedai. Jie parengė nacionalinę knygų ir naujienų leidybos lengvai suprantama kalba strategiją, o devintajame dešimtmetyje įkūrė Lengvai suprantamos kalbos centrą. Jis veikia iki šiol ir dabar per metus yra išleidžiama apie 100 knygų, parašytų lengvai suprantama kalba. Suomiai irgi seka panašiu pavyzdžiu.  

Lūžio tašku lengvai suprantamos kalbos vartojimo praktikoje pasaulyje laikoma 1975 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Deklaracija dėl žmonių su negalia. Deklaracijoje teigiama, kad žmonės su negalia turi tokias pačias politines ir pilietines teises kaip ir visi kiti, taip pat ir teisę gauti paramą, kurios jiems reikia norint dalyvauti viešajame gyvenime ir tobulėti. Deklaracija taip pat apima reikalavimus pritaikyti informaciją pagal kiekvieno poreikius. Taigi tekstai, parengti lengvai suprantama kalba, stipriai prisideda prie deklaracijos nuostatų įgyvendinimo. 

Palyginus su skandinavais, Lietuvoje apie lengvai suprantamą kalbą pradėta šnekėti ne taip ir seniai – 1998 metais. Tačiau nuo to laiko keliaujama septynmyliais žingsniais – vis daug viešųjų ir valstybinių įstaigų stengiasi, kad informacija būtų pateikta ir lengvai suprantama kalba, rengiamos gairės, mokymai, verčiami literatūriniai tekstai. Pavyzdžiui, 2021 metais metinis Lietuvos Respublikos Prezidento pranešimas buvo išverstas į lengvai suprantamą kalbą. 

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos svetainėse taip pat rasite pagrindinę su biblioteka susijusią informaciją išverstą į lengvai suprantamą kalbą. 

Lengvai suprantamos kalbos lygiai 

Skaitymo sunkumų gali būti įvairių, tad natūralu, kad ir lengvai suprantamos kalbos lygiai yra skirtingi. Jie žymini lapeliais:  .

1 lygis. Pirmojo lygio tekstai yra trumpi, juose pateikiama tik esminė informacija. Tiek tekstų turinys, tiek kalba yra labai supaprastinti. Pirmojo lygio teksto sakiniai yra labai trumpi, iliustruojami pavyzdžiais iš kasdieninio gyvenimo. Šio lygio tekstus skaitytojams padeda suprasti kiekvieną mintį iliustruojantys paveikslėliai. 

2 lygis. Antrojo lygio tekstai yra neilgi, jie perteikia svarbiausią informaciją tam tikra tema. Nauja ir detalesnė informacija tekste įvedama palaipsniui, tik tada, kai ši informacija būtina. Šio lygio tekstų turinys ir kalba taip pat yra itin supaprastinti. Pagrindinė informacija ar sudėtingesnės mintys iliustruojamos paveikslėliais.  

3 lygis. Trečiojo lygio tekstuose perteikiama tiek pagrindinė, tiek aiškiai pateikta detali informacija. Šio lygio tekstai gali apimti ir įvairių sričių specialistams skirtas temas, tačiau jų turinys ir kalba taip supaprastinti, kad būtų suprantami plačiajai visuomenei. Trečiojo lygio teksto sakiniai gali būti kiek ilgesni, tekstai gali būti papildomi iliustracijomis. 

Jeigu pirmųjų dviejų lygių tekstai skirti žmonėms, kurie patiria didelių kognityvinių iššūkių (1-ojo lygio tekstai) arba turi lengvesnę intelekto negalią (2-tojo lygio tekstai), 3-ojo lygio tekstai daugiausia skirti žemesnio išsilavinimo ir raštingumo žmonėms arba asmenims, turintiems neryškių intelekto sutrikimų.  

Tiek antrojo, tiek trečiojo lygio tekstai taip pat gali būti naudingi besimokantiems naujos kalbos. 

Mūsų projektas „Skaityk lengvai“

Projektą „Skaityk lengvai“ vykdome kartu su edukatore Rūta Norkūne ir Vilniaus universiteto dėstytoja Justina Bružaite-Liseckiene. Iliustracijas kuria iliustratorė Greta Alice, o tekstus ir iliustracijas su tiksline grupe testuoja specialioji pedagogė Reda Andriekutė.

Šio projekto pagrindinis tikslas – pirmojo grožinės literatūros skaitinių lengvai suprantama kalba rinkinio paruošimas. Rinkinį sudarys 8 apsakymai, kurių tema „Vaikystės patirtys“. Kūrinius atrinkome iš 5–6 klasių rekomenduojamo literatūros sąrašo. Daugiau apie pasirinktus tekstus – jau netrukus. 

Tekstų vertimas, jų ruošimas, testavimas, iliustracijų pritaikymas – ilgas ir atsakingas darbas, bet jau rugsėjį leidinys turėtų pasiekti savo skaitytojus bei specialistus.  

Projektą finansuoja „Lietuvos kultūros taryba“. 

Naudingos nuorodos:

Neįgaliųjų reikalų departamento puslapis

Inclusion Europe (informacija anglų kalba)

Informacija apie lengvai suprantamą kalbą parengta remiantis „Tekstų lengvai suprantama kalba rengimo gairėmis“ (aut. Justina Bružaitė-Liseckienė, Inga Daraškienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė). Nuoroda į leidinį internete.