Pastaruosius dvejus mėnesius Vaikų bibliotekos lankytojus kvietėme pasklaidyti naujausio knygos „Princas ir elgeta“ puslapius ir palyginti knygoje esančias Piotro Kostino iliustracijas su iliustracijų originalais, eksponuojamais Vaikystės pievos erdvėje. Birželio 30 dieną su iliustracijų paroda atsisveikinsime, tad dar nespėjusius apžiūrėti iliustracijų, raginame artimiausiu metu užsukti į Vaikų biblioteką!
Nuo balandžio mėnesio Vaikų bibliotekoje besisvečiuojančioje parodoje pristatomos iki šiol dar niekur neeksponuotos dailininko Piotro Kostino iliustracijos, kurtos naujausiam Marko Tveno knygos „Princas ir elgeta“ leidimui, kurį 2025 m. pradžioje išleido leidykla „Nieko rimto“. Vaikystės pievos erdvėje įsikūrusioje iliustracijų parodoje Piotro Kostino originalūs pieštuku kurti piešiniai atsidūrė greta įspūdingų autorine technika nuspalvintų iliustracijų šiai klasika tapusiai knygai.
Žemiau dalinamės dailininko Piotro Kostino mintimis apie pirmąją didžiulį įspūdį palikusią vaikystėje perskaitytą knygą, ryškiausius istorijos „Princas ir elgeta“ personažus bei tai, kaip tapytojui sekėsi kurti kiekvieno iš jų iliustracijas, atkurti knygoje aprašytus peizažus ir istorines detales:
„Knygos yra vienas didžiausių žmonijos išradimų, skaičiuojantis dešimtis tūkstančių metų. Seniausios iliustruotos knygos buvo surastos Egipte ir jų amžius siekia 4-5 tūkstančius metų. Tad gavęs pasiūlymą sukurti iliustracijas Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ jaučiau didelę atsakomybę ir azartą.
Žiulio Verno „20 000 mylių po vandeniu“ buvo pirma knyga, kurią būdamas septynerių perskaičiau ir... tapau ištikimu knygų skaitytoju. Geras kūrinys manyje sukuria stebuklą. Skaitydamas atsiduriu aprašomoje realybėje ir tampu dalyviu arba stebėtoju. Piešiant šios knygos iliustracijas mane įkvėpė žymūs iliustratoriai Gustavas Dorė ir Alanas Lee. Jie – didieji virtuozai. Pagarba meistrams.
Prieš pradedant kurti piešinius knygai „Princas ir elgeta“ teko ilgai ruoštis ir rinkti informaciją. Autorius tiksliai ir vaizdingai aprašo architektūrą, laivus, ginklus, rūbus, papuošalus. Buvo sunku ir tuo pačiu įdomu atsidurti 1547 metų Anglijoje, gilintis į laikmečio niuansus. Nors reali istorija buvo kitokia, Markas Tvenas sukūrė alternatyvią ir pozityvią istorinę versiją su laiminga pabaiga. Pasakojime veikia daug įtikinamai sukurtų personažų. Man artimiausia – buvusio kareivio Mailzo Gvendono asmenybė. Jo atsidavimas moraliniams principams, drąsa ir globėjiškas rūpestingumas kėlė susižavėjimą. O gerumu pasižymintiems Edvardui VI, Tomui Kenčiui ir jo mokytojui teko nuolat susidurti su nemažu skaičiumi niekingų personažų. Įkvėpimas mane lydėjo visą laiką. Ypatingai patiko kurti „idealų budelį“. Lengviausiai ant popieriaus lapo nugulė stipriausiai mane sukrėtę ar nustebinę vaizdai. Buvo svarbu teisingai pavaizduoti detales, siekti tikroviškumo. Sudėtingiausios iliustracijos – peizažai, kompozicijos per du puslapius, ypač „Senasis Londono tiltas“, ties kuriuo dirbau ilgiausiai. Ši Londono vieta įdomiai aprašyta Marko Tveno – skaitant momentais atrodė, kad ten gyvenu. Jaučiausi lyg keliaučiau laiku.
Knygoje „Princas ir elgeta“ atsiskleidžia gilios rašytojo mintys apie žmogų. Nesvarbu, kur jis gimė ir augo – ar Atmatų kieme, ar karaliaus rūmuose – svarbu, kokiu žmogumi jis tapo. Ir Tomas, ir Edvardas pasižymi empatija, tolerancija, dėkingumu, nuoširdumu, turi išvystytą teisingumo jausmą. Sujungus šiuos abu personažus, be abejo, gautųsi pats nuostabiausias karalius. Knygos viršelyje pavaizdavau būtent tokį karalių. O gal vieną iš jų? Palieku spręsti gerbiamam skaitytojui.“
Komentarai