Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility
Paieška

Knygos „Stiklo vaikai“ pristatymas ir susitikimas su svečiu iš Švedijos

 Knygos „Stiklo vaikai“ pristatymas ir susitikimas su svečiu iš Švedijos

2015 m. Spalio 9 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje šurmuliavo mažieji bibliotekos lankytojai. Salėje su gražiomis freskomis, „Po skliautu“, įvyko nuotaikingas ir įdomus susitikimas su Kristinos Ohlsson knygos „Stiklo vaikai“ leidėju iš Švedijos, Eriku Titussonu, knygos vertėju Mantu Karveliu, leidyklos „Nieko rimto“ atstovu Benu Bėrantu. Mažuosius knygos gerbėjus ir svečius kalbino ir šelmišką renginio nuotaiką palaikė LNB Vaikų literatūros centro darbuotoja Inga Mitunevičiūtė. Bet apie viską nuo pradžių. Jeigu apie „Stiklo vaikus“ jau viską žinote, puiku, o jeigu girdite pirmą kartą, tuojau trumpai supažindinsime.

Knygos autorė, K. Ohlsson švedų politologė, buvusi kovos su terorizmu pareigūnė. Rašyti suaugusiems ir vaikams pradėjo ne taip jau ir senai - 2009 m. Lietuvoje rašytoja debiutavo kaip paauglių rašytoja su knyga „Stiklo vaikai“. Švedijoje ši nedidelės apimties knygelė pasirodė 2013 m., Lietuvoje - 2015 m. Turbūt daugeliui kyla klausimas - kaip čia nutiko, kad atsakingas pareigas užimanti pareigūnė pradėjo rašyti knygas?! Ir dar vaikams?! K. Ohlsson atsakė paprastai - darbas nuobodus, reikėjo kažko įdomesnio. Kaip tarė, taip ir padarė. Prieš pasirodant „Stiklo vaikams, K. Ohlsson jau rašė suaugusiems - detektyvinių knygų serija apie Fredriką Bergman (lietuvių k. neturime) Švedijoje jau yra pelniusi „Geriausio metų detektyvo“ ir „Geriausios detektyvų rašytojos pietų Švedijoje“ apdovanojimus. Istoriją, kaip „Stiklo vaikai“ išvydo dienos šviesą, tęsė leidyklos leidyklos Lilla Piratförlaget direktorius, Erikas Titussonas.

Pasak E. Titussono, leidėjo darbas yra sunkus, nors kartais ir lengvas. Darbas lengvas, kai susitinki šaunų autorių. Taip nutiko ir E. Titusson, kai susitiko K. Ohlsson. Jie susipažino per kviestinius leidyklų ir rašytojų pietus. Tuomet Kristina prasitarė, kad norėtų rašyti vaikams, bet abejoja, ar sugebės. Suaugusieji nuosaikūs skaitytojai ir vertintojai - knygą skaito, skaito ir skaito, o kai perskaito savimi pasidžiaugia - „Štai, kaip gerai padirbėjau!“. Vaikai skaito, kol įdomu.
„Aš parašysiu pusę knygos, tu perskaityk, įvertink ir pasakyk, ar įdomu“ - sutarė Kristina su Eriku.
„Tai buvo pasakojimas apie dvylikametę mergaitę Bilę, kuri po tėčio mirties su mama persikėlia gyventi į naujus namus nedideliame Švedijos miestelyje, Ohiuse. Name dedasi keisti dalykai. Atrodo, visi žino, kas dedasi, bet slepia tiesą. Namą gaubia senos paslaptys, kurias atkapstyti ne tik sunku, bet ir pavojinga...O žinote, vaikai, kas nutiko?“ - paklausė susirinkusiųjų E. Titussonas. - „Knyga baigėsi pačioje įdomiausioje vietoje. Aš būtinai turėjau sužinoti, kas laukia knygos herojų“.
Taip prasidėjo knygos leidyba.

Na, o Lietuvoje K. Ohlsson knygą „Stiklo vaikai“ anglų k. skaitė leidyklos „Nieko rimto“ atstovas B. Bėrantas. Ji jam pasirodė taip pat be galo įdomi. Benas prasitarė, kad leidykla „Nieko rimto“ leidžia nemažai skandinavų rašytojų literatūros, kadangi ji labai gera ir smagi.
Prie K. Ohlsson knygos pasirodymo nemažai prisidėjo ir knygos vertėjas iš švedų kalbos, Mantas Karvelis. Vaikams buvo smalsu ar švedų kalba sudėtinga ir ar ją sunku išmokti. M. Karvelis atsakė, kad švedų kalba nesudėtinga, ypač tada, kai stropiai mokaisi ir turi griežtą mokytoją. „Stiklo vaikus“ Mantas išvertė per mėnesį ir sakė, kad košmarai nesisapnavo ir stiklo vaikai jo neaplankė.

Tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, „Stiklo vaikai“ per tokį trumpą laikotarpį sulaukė nemažo skaitytojų dėmesio ir gerbėjų rato. Leidyklos Lilla Piratförlaget direktorius pasakojo, kad vienam vaikui taip patiko knyga, kad K. Ohlsson gavo perspėjimą - „Parašykite daugiau, kitaip nutiks nelaimė!“. Tad, ne už kalnų ir antroji knygos dalis, „Sidabrinis berniukas“. B. Bėrantas, „Nieko rimto“ atstovas, pažadėjo, kad ši knyga Lietuvos vaikus turėtų pasiekti balandžio mėnesį.
O trečioji K. Ohlsson knyga vadinsis - „Akmeniniai vaikai“.

Nuoširdžiai dėkojame mažiesiems svečiams ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centrui už tokį puikų renginį!
Iki kitų susitikimų Vaikų bibliotekoje!