Evos Tombak knygos „Minčių žvėrynas“ sutiktuvės

Sausio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val. Evos Tombak knygos „Minčių žvėrynas“ sutiktuvės

Kas aš esu? Kas yra mano mylimas bjaurusis „aš“?
Anksčiau išdidžiai pabrėždavau, kad esu trijų vaikų mama. Vėliau susigėdau – vaikų negalima savintis, jie nėra mano aksesuaras, nėra „aš“ sudedamoji dalis.
Ar tai, kad esu ištekėjusi beveik 33 metus, paverčia mano „aš“ žmona?
Ar mano „aš“ būtų kitas „aš“, jei būčiau vienišė?
Gimiau 1959-aisiais. Tačiau amžius nenusako, neapibrėžia mano proto, fizinės būsenos, gyvenimo kelio. Aš nepasensiu, kol priimsiu naujas patirtis ir tęsiu pažinimą.
Dvidešimt metų tapatinausi su savo leidžiamu žurnalu „Ieva“, man atrodė, kad „Ieva“ – mano “aš”. Kai „Ieva“ bankrutavo, maniau, kad gyvenimas baigėsi, aš mirštu. Bet vis dar esu, toliau rašau, tik daugiau su tuo, ką parašau, nesitapatinu.
"Kas liko už kadro", „Laisvė basomis“, „Laimės piliulės“, „Minčių žvėrynas“. Ar jos yra aš?
Jos nėra mano „aš“ kūnas ir kraujas, jos – tik oras, kuriuo kvėpuoju. Bet galiu kvėpuoti ir kitu.
Aš – redaktorė, žurnalistė, rašytoja, jogos mokytoja, keliautoja… Veiklos keičiasi, o manasis „aš“ lieka kaip tvirčiausia uola pokyčių sumaištyje.
Ar aš esu lietuvė, jei mano mama lietuvė? Ar aš esu žydė, jei mano tėvas žydas? Ar aš esu pasaulio pilietė, jei save taip suvokiu?
Ar aš esu Eva, jei mano toks vardas? Turbūt tiek pat, kiek namas yra skaičius, kuris jį ženklina.
Gal aš esu praeivė? Pakeleivė?
Gal amžina savęs ieškotoja? Tavęs liudytoja?

Eva Tombak kviečia į minčių zoologijos sodą, kuriame kalbėsime ne apie minčių galią, bet apie tai, kad nesame mūsų mintys. Autografų ir palinkėjimų prie jos knygos “Minčių žvėrynas” dalybos.

Laukiame visų atnaujintoje Didžiojoje salėje, II a.