Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Akis į akį. Klaipėda, 1923

Saulius Šaltenis

Akis į akį. Klaipėda, 1923

Tai kinematografinė istorija apie 1923-iaisiais lietuvių ginklu susigrąžintą Klaipėdą. Kartu ir skausmingas pasakojimas apie meilę. Kas svarbesnio – be meilės ar mirties – mus dar galėtų ištikti?

1939-aisiais Vokietija vėl okupavo Klaipėdą: Hitleris kalbėjo iš Klaipėdos teatro balkono, Gelgaudiškio šauliai verkė, o vienas jų naktį rašė savo vadui, mano seneliui, kad vyksta į Klaipėdą nušauti Hitlerio arba žūti pats...

Sovietų kariuomenėje (buvusioje Gumbinėje, Mažojoje Lietuvoje) dalinio politrukas majoras mums aiškino, kad Kaliningradas, Baltijos pajūris, Klaipėdos kraštas yra iskonno ruskije – senos rusų – žemės: taip, girdi, rašė marksizmo klasikas Engelsas, be to, karvedys Suvorovas čia įspaudė savo pėdas. Buvau jaunas ir kvailas – garsiai suabejojau marksizmo klasikais. Politrukas išraudo kaip vėžys, o ir aš atkentėjau nubaustas dėl istorinio teisingumo, dėl baltų genčių žemių.

Atmintin įsirėžė 1990-ieji, kai buvusioje Stalino viloje, Maskvoje Gorbačiovas spaudė mus, lietuvius, stabdyti Nepriklausomybę. Mačiau žalsvai plienines sovietų vado akis, kai jis ciniškai leido suprasti, kad prarasim ir Vilnių, ir mūsų Klaipėdą: kaip tie sarginiai šunys, įsikibę Lietuvos laisvės...

Taip kalba mano širdis, kai galvoju apie Klaipėdą.

Saulius Šaltenis

Biblioteka visiems
AVBA
Bibliotekų tinklaraštis
Tvari biblioteka
Šeimadienių biblioteka
Skaitykis su knygomis
Bendruomenių kraštotyra
Vilnijos vartai
Vasara su knyga
Mickevičiana
Prisijungusi.lt
Skaitymo festivalis
Ibiblioteka.lt
Knygų startas
Epaveldas
Draugiškas internetas