Atraskite romantizmą: naujos meno kryptys

Will Gompertz. Ar tai menas? 150 modernaus meno istorijos metų, 2015.

Apsilankę meno muziejuje dažnai sutrinkate? Nežinote, ką manyti apie piešinį, skulptūrą ar instaliaciją? „Kartais suglumsta net seras Nikolas Serota, pasaulyje gerbiamas Britanijos Teito galerijai priklausančios imperijos viršininkas. „Dažnai nežinau, ką manyti“ – pasakė jis. Tokį dalyką pripažįsta pasaulinis modernaus ir šiuolaikinio meno autoritetas. Ko tada tikėtis mums?“ (p. XIX). Juk būtent Teito galerijoje 1972 metais buvo eksponuojamas modernaus meno pavyzdys – amerikiečių minimalisto Karlo Andre iš plytų stačiakampiu sustatyta skulptūra, kuri sukėlė didžiuli lankytojų ir žiniasklaidos pasipiktinimą, kadangi buvo nupirkta už didžiulę sumą. Knyga ir istorikas pristato ne tik modernaus meno pradžią, bet apžvelgia ir 150 metus, kuriuos pristato ne sudėtinga akademine kalba, bet komiškais elementais pripildytu pasakojamuoju stiliumi. Taigi skaitykite ir sužinokite, kodėl gražųjį, romantiškąjį meną pakeitė keisti, skandalingi pokyčiai bei daug kitų įdomybių.

Hans Richter. Dada Art and Anti-art, 2016.

Po romantizmo prasiveržusios įvairios meno kryptys buvo tikras idėjų pliūpsnis kultūros pasauliui. Vos amžiaus pradžioje suskambus švelniems impresionizmo sąskambiais, štai jau 1916 metais šalia ką tik atsiradusių stilistikų kilo ir dadaizmo judėjimas, neigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus bei visas visuomenės vertybes! Dada tyrinėjo meno paribius, siekė šokiruoti, išmušti iš vėžių, todėl sakoma, jog šis judėjimas kalba ne apie meną, o anti-meną. Leidinys anglų kalba apima ne tik dadaizmo principus nuo atsiradimo, bet ir pristato jį užgožusį siurrealizmą bei dadaizmo atgimimą 1960 metais pop mene. Skaitykite leidinį ir sužinokite, kuo  dadaizmas susijęs su romantizmu, kaip atsitiktinumo dėka kilo judėjimo pavadinimas bei kaip atgimęs dadaizmas buvo derinamas su pop menu.

Edward Lucie-Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų: temos koncepcijos, 1996.

Retsykiais sunku suvokti, kaip sparčiai keitėsi meno judėjimai XX amžiuje, o štai Edwardas Lucie-Smithas akademinės literatūros skaitytojui pristato gausybę meno krypčių ir stilistikų po 1945 metų. Iš dadaizmo kilęs siurrealizmas išlaikė savo pagrindinius principus gana ilgą laiką, tačiau po truputi ir šis ėmė kisti suformuodamas abstraktųjį ekspresionizmą. Taigi kas tas abstraktusis ekspresionizmas? Šios krypties atstovai dažniausiai laisva tapybos maniera siekdavo vaizduoti emocijas, o ypač šį tapymo būdą taikė – Jacksonas Pollokas. Apie savo tapybos įpročius menininkas teigė: „Labiau mėgstu drobę pritvirtinti prie kietos sienos arba grindų. Man reikia justi kieto paviršiaus pasipriešinimą. Jaučiuosi arčiau paveikslo, vos ne jo dalimi – taip galiu vaikščioti aplink, prieiti iš visų keturių pusių ar tiesiogine prasme būti paveiksle. „<...> Vis labiau tolstu nuo įprastinių dailininko įrankių – molberto, paletės, teptukų ir pan. Mieliau naudojuosi lazdelėmis, mentelėmis, peiliais, mėgstu varvinti dažus, mielai naudoju impasto (storą dažų sluoksnį)...“ (p. 32).

Vytautas Michelkevičius ir Kęstutis Šapoka. (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos, 2011.

„Imk video kamerą ir trauk per pasaulį“ (p. 59) – frazė puikiai atspindinti video kūrybos pradžią Lietuvoje. Norite sužinoti, kaip ne tik kino ir televizijos sritys, bet ir kitos šiuolaikinio meno kryptys plėtojosi mūsų šalyje? Tuomet kviečiame skaityti! Tai leidinys apjungiantis šiuolaikinę meno raidą Lietuvoje, kur pateikiami pačių menininkų ir menotyrininkų tekstai bei išsamūs interviu. Vienas iš minėtinų meno projektų – „Identifikacija“, vykęs 1999 metais Vilniaus viešajame transporte. Kodėl viešajame transporte? Būtent tuo laiku šiuolaikinis menas vis dažniau apleisdavo galerijas ar kitas sales ir ieškojo netradicinių ekspozicijų erdvių. „Troleibusai pasirinkti neatsitiktinai, nes tai buvo tokia tranzitinė erdvė, kurioje menas lyg ir neegzistuoja: pavargusių žmonių spūstys, rutininė kelionė... <...> Bendro naudojimo miesto transporto tinklas tapo meno tinklu“ (p. 254-256).