Vienas skaitomiausių skaityklos romanų – Roberto Menasse‘ės „Sostinė“

Vienas skaitomiausių skaityklos romanų – Roberto Menasse‘ės „Sostinė“

Viena naujesnių knygų, sulaukusi gana didelio mūsų skaitytojų susidomėjimo – tai austrų rašytojo Roberto Menasse‘ės romanas Sostinė (Die Hauptstadt). Romanas pasirodė 2017 metais, Suhrkampo leidykloje, tais pačiais metais apdovanotas reikšminga vokietkalbės literatūros premija „Deutscher Buchpreis“.

Knyga populiari visame pasaulyje, yra išversta į daugiau nei 20 kalbų, tarp jų ir į lietuvių kalbą (vertė Kristina Sprindžiūnaitė). 2019 metų pavasarį rašytojas lankėsi Vilniuje, MO muziejuje ir čia pristatė savo romaną. Prie romano populiarumo ir aktualumo, be abejo, labai prisidėjo tai, kad jame gvildenama iki šiol literatūroje neanalizuota tema – Europos Sąjungos institucijų gyvenimas. Su romano pasirodymu kritikai sieja ir naujo žanro – Europos romano - atsiradimą. Romano pavadinimas „Sostinė“ – tai nuoroda į Europos sąjungos sostinę Briuselį. Robertas Menasse‘ė prieš rašydamas knygą, Briuselyje praleido keturis metus, ir nuodugniai bei iš arti stebėjo Briuselio biurokratų gyvenimą. Jis išsikėlė sau užduotį – pasižiūrėti, ar žmonės, kurie dirba Briuselio institucijose, gali būti tipizuoti ir aprašyti literatūriškai. Europos sąjungą jam rūpėjo parodyti, kaip žmonių sukurtą darinį. Menasse‘ės laikysena štai tokia – jis tiki Europos idėja, laiko, kad nacionalinės valstybės išsisėmusios ir atgyvenusios, ir tik bendra, vieninga Europa turi prasmę. Pasak Menasse‘ės, skirtingas vertybes vienijanti bendrija – mums vienintelis ateities šansas šiame žemyne. Kita vertus, jis nevengia pažerti ir gan aštrios kritikos. Europos institucijų tarnautojus jis apibrėžia kaip dvejopus – idealistus ir karjeristus. Su apmaudu pastebi, kad karjeristai pastaruoju metu dominuoja. Todėl romane netrūksta ironijos, šmaikštumo, absurdo vaizdavimo. Literatūra Menasse‘ei yra kalbėjimas apie pasaulį, kuriame gyvename. Todėl romane labai geru stiliumi vaizduojama betarpiška dabartis (žinoma ir mintimis grįžtant į praeitį) – realumo jausmą romane sukuria ir realių įvykių, kaip antai teroro išpuolio Briuselio metro stotelėje bei Breksito minėjimas. Tuo tarpu realių Europos lyderių jis nevaizduoja, o kuria Europos tarnautojų personažus. Šie personažai margi, savitos jų biografijos. Tai labai gerai dera su tuo, kad pasakojimas nėra vienalytis, o jungiasi kelios siužetinės linijos. Veikėjų istorijos tik per atsitiktinumą ar dėl profesinio poreikio susiliečia.

Rašytojas meistriškai jungia siužetines linijas. Pradžioje, po Briuselį lakstančios kiaulės pasirodymas – leidžia jam į veiksmą įvesti personažus. Beje, kiaulės figūra romane vis iškyla, kai kalbama apie kiaulių ūkius Austrijoje arba kiaulienos eksportą į Kiniją.

Fenijai Ksenopulu, Europos komisijos kultūros departamento viršininkei tenka užduotis sukurti koncepciją Europos jubiliejaus minėjimui. Tą užduotį ji patiki Martinui Zusmanui. Jis išplėtoja idėją, susijusią su Holokaustu, jo idėja sulaukia pasipriešinimo Europos institucijose. Kitas veikėjas Davidas de Vriendas – holokaustą išgyvenęs žydas, savo paskutines dienas leidžiantis senelių namuose greta Briuselio kapinių (kurių aprašymas romane be galo vaizdingas). Būdamas vaikas jis iššoko iš traukinio, jo tėvus nuvežusio į mirtį. Kadangi jubiliejaus proga prisimenama žydų tragedija ir Europos komisija ieško realiai holokaustą išgyvenusių, dabar jam tenka liudyti, ką didelių pastangų dėka beveik pavyko pamiršti. Ekonomikos profesoriui emeritui Aloizui Erhartui, kurio visas gyvenimas pavaizduotas romane, tenka užduotis Europos institucijose tarti žodžius, kurie gali būti jo paskutiniai. Jis pasiūlo idėją, susisiejančią su Zusmano koncepcija, Europos sostine padaryti Aušvicą. Kita siužetinė linija – kriminalinė istorija apie lenkų žudiko bylą, kurią komisarui Brunfautui tenka užbaigti neištyrus, kadangi sunaikinti visi įrodymai.

Menasse‘ė šiuo romanu pasirodo kaip gaivinantis istorinę atmintį bei susirūpinęs dėl taikos ir stabilumo projekto Europoje.

 ***

Robert Menasses Die Hauptstadt – einer der meistgelesen Romane der Österreich-Bibliothek Vilnius

Eines von den neueren Büchern, die die Aufmerksamkeit der Leser auf sich gelenkt haben, ist Robert Menasses Die Hauptstadt. Der Roman des berühmten österreichischen Schriftstellers ist im Jahre 2017 im Suhrkamp Verlag erschienen. Im selben Jahr wurde ihm der renommierte „Deutsche Buchpreis“ verliehen. Das Buch ist in der ganzen Welt populär, es ist in mehr als 20 Sprachen übersetzt, darunter auch ins Litauische (von Kristina Sprindžiūnaitė). Im Frühjahr 2019 besuchte der Schriftsteller Vilnius und präsentierte sein Buch im MO Museum. Zu der Aktualität des Buches hat auch die Wahl des Themas beigetragen, zum ersten Mal analysiert man in der deutschsprachigen Literatur das Leben der Europäischen Institutionen. Die Kritiker verbinden damit die Geburt neuer Gattung – des Europaromans. Selbst der Titel des Romans ist ein Verweis auf die Hauptstadt der Europäischen Union Brüssel. Robert Menasse hat in Brüssel vier Jahre verbracht und ausführlich recherchiert, bevor er den Roman schrieb. Er hat sich vor die Aufgabe gestellt, festzustellen, ob man die Menschen, die in Europäischen Institutionen tätig sind, typisieren und literarisch beschreiben kann. Er wollte die Europäische Union als eine von Menschen geschaffene Bildung zeigen. Menasse glaubt an die Europa-Idee, nationale Staaten haben keine Zukunft, allein ein einheitliches Europa mit allen kulturellen Unterschieden hat einen Sinn. Eine Union, die verschiedene Werte verbindet, ist, so Menasse, eine einzige Chance für eine Zukunft auf dem Kontinent. Andererseits übt er auch eine scharfe Kritik im Roman aus. Die Beamten der EU-Institutionen sind nach ihm entweder Idealisten, oder Karrieristen, die Karrieristen überwiegen momentan. Deswegen fehlt es im Roman nicht an Ironie, das Absurde wird dargestellt. Literatur ist für Menasse das Reden von der Welt, in der wir leben. Deswegen wird im Roman die unmittelbare Gegenwart dargestellt (natürlich mit den Rückblenden auf Vergangenheit). Das Gefühl der Realität vermittelt im Roman das Darstellen der realen Ereignisse wie ein Terroranschlag in Brüsseler U-Bahnstation, Brexit usw. Reale Spitzenpolitiker der EU werden nicht gezeigt, stattdessen werden literarische Figuren der Beamten geschaffen. Diese Personen sind unterschiedlich, sie haben verschiedene Biographien. Das passt sehr gut mit der Entscheidung zusammen, verschiedene Sujetlinien zu entwickeln. Die Geschichten der Figuren berühren ich durch Zufall oder aus beruflicher Notwendigkeit.

Der Schriftsteller verbindet meisterhaft verschiedene Sujetlinien. Mit dem Erscheinen eines durch Brüssel laufenden Schweins werden verschiedene Figuren vorgestellt. Übrigens taucht die Figur des Schweins im Roman wieder auf, während man österreichische Schweinefleischhersteller oder Verhandlungen wegen der Ausführung des Schweinefleisches nach China darstellt.

Fenia Xenopoulou, die Chefin der Abteilung der Kultur und Bildung der Europäischen Kommission steht vor der Aufgabe, eine Konzeption für Europa-Jubiläum zu entwickeln. Diese Aufgabe fällt Martin Susman zu. Er entwickelt die Idee, die Ursprünge Europas mit der Erinnerung an Holocaust zu verbinden, seine Idee stößt auf Widerstand in den Europainstitutionen. Die andere Person David de Vriend, ist ein Holocaust überlebender Jude, der in einem Seniorenheim neben dem Brüsseler Friedhof seine letzten Tage verbringt. Als Kind hat er aus einem Zug gesprungen, der seine Eltern in den Tod führte. Jetzt muss er davon zeugen, was er im Begriff ist zu vergessen. Professor Emeritus der Volkswirtschaft Alois Erhart steht vor der Aufgabe in den Europäischen Institutionen Worte auszusprechen, die seine letzten sein können. Er stellt die Idee vor, Europas Hauptstadt Auschwitz zu machen. Eine andere Sujetlinie behandelt einen Mordfall, den Kommissar Brunfaut untersucht und unterbrechen muss, weil alle Indizien vernichtet wurden.

Menasse zeigt sich in diesem Roman als derjenige, der historisches Gedächtnis aufleben lässt und als derjenige, der um Frieden und Stabilität in Europa besorgt ist.

Parengė Inga Bartkuvienė

epaveldas
ibiblioteka
Knygos per penkiTV
Lietuvos ir Austrijos draugija
Logotipas 2