Projekto „Migrate to Library“ partnerių susitikimas Gran Kanarijoje

2018 m. birželio 10-16 dienomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos delegacija lankėsi saulėtojoje Gran Kanarijos saloje, kurioje dalyvavo viename iš tarptautinio projekto „Migrate to Library!“ etapų kartu su Lenkijos, Kroatijos ir Ispanijos bibliotekininkų komandomis.

Lietuvą šioje išvykoje atstovavo septyni VAVB darbuotojai: direktorius Petras Zurlys, vyriausioji metodininkės Neringa Androšiūnaitė ir Roma Lazinkienė, vyriausioji bibliotekininkė Edita Sedaitytė,  kultūrinių renginių organizatorė Rūta Skorupskaitė, Vaikų bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė ir Vilniaus žydų viešosios bibliotekos komunikacijos koordinatorius, vyresnysis bibliotekininkas Ugnius Babinskas.

Tarptautinės komandiruotės metu vykdyta pažintinė, kūrybinė, kultūrinė bei edukacinė veikla, skirta įvairiais aspektais nagrinėti Europą ištikusią migracijos krizę. Paskaitų, dirbtuvių, diskusijų, ekskursijų bei kitų renginių metu projekte dalyvaujantys specialistai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo, bandydami aiškintis šiuolaikinių bibliotekų vaidmenį sudėtinguose pabėgėlių integracijos procesuose.

Mažame miestelyje – tūkstančiai spalvų

Tarptautinio suvažiavimo būstine tapo šiaurinėje Gran Kanarijos salos dalyje įsikūręs nedidelis, vos 37 tūkst. gyventojų turintis Arukaso miestelis, kuris pagal savo plotą yra daugiau kaip dvylika kartų mažesnis nei mūsų sostinė Vilnius. Būtent Arukaso savivaldybės biblioteka ir jos vadovė Loly León atliko aptariamo projekto etapo kuratorių vaidmenį.

Po ilgai trukusios kelionės ir trumpo poilsio, nuo ankstyvos antrosios išvykos dienos įsibėgėjo visą savaitę trukusi intensyvi ir turininga programa. Jos pradžią žymėjo visų šalių bibliotekininkų delegacijų priėmimas ir oficialus pasveikinimas Arukaso rotušėje, į kurį pakvietė miestelio meras. Po vizito dalyviai taip pat bendravo su vietine žiniasklaida.

Nors ir turintis palyginti nedaug gyventojų, Arucas nuo pat pirmųjų pažinties akimirkų nustebino savo kultūrine įvairove, kurioje sėkmingai sugyvena daugybė savo kilme, papročiais, pasaulėžiūra besiskiriančių etninių grupių. Tuo projekto dalyviai įsitikino ne tik semdamiesi žinių Arukaso istorijos centre, tačiau ir tiesiogiai bendraudami su emigrantais iš Meksikos ir Maroko, užsiimančiais kūrybine bei studijų veikla Populiariajame Suaugusiųjų universitete – neformalaus švietimo įstaigoje, kurią išsamiai pristatė miesto edukacijos konsulas Gustavo Martinas.

Tačiau žinios nėra viskas. Kasdienė kultūra sudaro bene reikšmingiausią tiek asmeninio, tiek bendruomeninio gyvenimo audinį, kurio patyrimas yra būtinas bet kokio kitoniškumo pažinimui. Būtent todėl tiek šio, tiek kitų susitikimų su vietinėmis tautinių mažumų bendruomenėmis metu patirties manai vyko ne tik pokalbių bei diskusijų, tačiau ir kūrybinių dirbtuvių forma, neapsieita ir be skirtingų šalių dainų, taip pat šokių. Lietuvių, lenkų ir kroatų komandos susipažino su marokietiška bei meksikietiška virtuve, dalinosi savo kūrybiniais sugebėjimais, aktyviai bendravo įvairiais emigracijos klausimais.

Kanarų salos – jungtis tarp Afrikos ir Europos

Gran Kanarija yra viena iš septynių salų, kurios visos kartu sudaro rytinėje Vidurio Atlanto dalyje esantį Kanarijos salyną, nedaug tenutolusį nuo Afrikos. Dėl tropinio klimato ir išvystytos turizmo industrijos salynas yra tapęs daugybės keliautojų iš viso pasaulio pamėgta atostogų vieta. Tačiau dėl patogios geografinės padėties, salos funkcionuoja ir kaip tarpinė stotelė į Senąjį Žemyną nuo karo, bado, skurdo ar kitų negandų bėgantiems Šiaurės Vakarų bei kitų Afrikos valstybių gyventojams.

Akivaizdu: Europą ištikusi migracijos krizė neapsiriboja vien Europos kontūrais – savo pobūdžiu tai ne tik politiškai, kultūriškai bei socialiai problemiškas, tačiau ir geografiškai kompleksiškas reiškinys. Ir būtent dėl to viena iš projekto „Migrate to Library!“ dalių vyko Gran Kanarijoje, kurią per palyginti neilgą laiką tarptautinė bibliotekininkų komanda apkeliavo siekdama suvokti šio reiškinio sudėtingumą.

Kelionių metu aplankyta viena iš Kanarijos salyno sostinių Las Palmas, taip pat kiek mažesnis Santa Lucía de Tirajanos miestas, kuriuose profesines savo kompetencijas dalyviai tobulino lankydamiesi svarbiausiuose bibliotekose, kultūros, taip pat diplomatijos įstaigose, o vizituodami emigrantų integracijos centrus ir aktyviai bendraudami su ten dirbančiais socialiniais darbuotojais, psichologais bei edukacijos specialistais mokėsi kaip ilgus metus sėkmingai vykdomą sociokultūrinio darbo patirtį pritaikyti savo šalyse.

Išskirtiniu turiningumu pasižymėjo demografijos, žmogaus teisių, lyčių nelygybės tyrėjų bei aktyvistų paskaitos – į jas aktyviai įsitraukę Lietuvos, Lenkijos ir Kroatijos bibliotekininkai kartu su kolegomis iš Ispanijos sužinojo daug naujos informacijos, kurią seminarų metu taikė galimoms bibliotekų darbo su emigrantais problemoms spręsti.

Daugelis projekto dalyvių sutiko, kad intelektualiniu bei pažintiniu požiūriu daugiausia naudos projekto metu įgyta mezgant ryšius su vietiniais etninių mažumų atstovais. Tai sudarė sąlygas migraciją ne tik suprasti kaip socialinį reiškinį, bet ir suvokti jį kaip asmeninį gyvenimo virsmą, įsijaučiant į paskirų žmonių istorijas, kuriose skausmo dažnai būna ne ką mažiau nei džiaugsmo.

Pilietino aktyvizmo svarba

Viešai diskutuojant apie šiuolaikinės imigracijos iššūkius Europoje, o ypač linksniuojant „pabėgėlių krizės“ sąvoką, daugelio žvilgsniai nutaikomi į politikus. Tai daroma nebe reikalo, mat būtent jie yra didžiausią galią sutelkę sprendimų priėmėjai, kurių pasirinkimai tiesiogiai lemia kaip bus sprendžiamos demografinės problemos. Tačiau retai kada įsisąmoninama, kad ne ką mažiau svarbų vaidmenį gali ir turi atlikti patys piliečiai.

Šio įsisąmoninimo pavyzdžių išvykos metu projekto dalyviams pateikė paskaitas ir pranešimus skaitę nevyriausybinių organizacijų atstovai, tiesiogiai dirbantys su pabėgėliais bei nelegaliais imigrantais, į Europą plūstančiais iš Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių. Vertingų edukacinių renginių metu jie papasakojo apie savanorystės ir pilietinio aktyvizmo pagrindu atliekamą savo organizacijų darbą, nušviesdami tiek Kanarijos salynui, tiek Ispanijai, galiausiai visai Europai kylančias problemas, kurias bando spręsti savo uoliu darbu.

Vienas įsimintiniausių ir labiausiai įkvėpusių pavyzdžių – Vakarų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi, tačiau Rytų ir Vidurio Europoje menkai žinoma ispanų gelbėtojo Oscaro Campso istorija, apie kurią projekto dalyviai sužinojo specialaus dokumentinio filmo „Astral“ peržiūros metu, o išsamiai aptarė po seanso vykusioje diskusijoje.

O. Campsas sugebėjo išgelbėti tūkstančius pabėgėlių, bandančių perplaukti Viduržemio jūrą ir iš tokių šalių kaip Libija ar Turkija pasiekti Europos kraštus. Vien savo pastangomis sukaupęs daugiau kaip 300 tūkst. eurų paaukotų lėšų jis įsigijo prabangioms kelionėms skirtą jachtą, kurią modifikavęs į gelbėjimo laivą kartu su savanoriais ėmėsi humanitarinės misijos padėti skęstantiems ir gyvenimo viltį pradedantiems prarasti žmonėms.