Besidomintys kraštotyra kviečiami dalintis savo prisiminimais

Besidomintys kraštotyra kviečiami dalintis savo prisiminimais

Apie (ne)užrašytas istorijas, kraštotyros informacijos populiarinimą ir naują svetainę „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ kalbame su vyriausiąja bibliografe Zita Tiukšiene.

Biblioteka nuolat bendrauja su Vilniaus ir Alytaus apskričių bibliotekomis. Kaip, jūsų manymu, bibliotekos bendradarbiauja su bendruomenėmis ir skatina domėtis kraštotyra?

Prie viešųjų bibliotekų buriasi bendruomenės, veikia kraštiečių klubai. Bibliotekų darbuotojai pažįsta savo lankytojus, pasikalba su jais, žino jų pomėgius, interesus. Rengiamos knygų parodos, kurios skatina domėtis savo kraštu. Bibliotekos rengia kraštotyros renginius, organizuoja edukacinius užsiėmimus, kurių metu skatina kaupti ir dalintis turimais kraštotyros duomenimis (tekstais, nuotraukomis, paveikslais, vaizdo ar garso įrašais). Pvz., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos bibliografai rengia kraštotyros edukacijas suaugusiesiems „Neužrašytos Vilnijos istorijos: prie samovaro“, į kurias renkasi vilniečiai. Klausydamiesi muzikos ir gurkšnodami arbatą, kalbame apie savo kraštą, savo miestą, čia gyvenusius, žymius ar mums asmeniškai svarbius žmones. Kiekvieno susitikimo metu stengiamės pasikviesti vis kitą pasakotoją, žvelgiame į Vilnijos istoriją vis kitomis akimis. Gaila, kad ne visos istorijos būna užrašytos ir prieinamos skaityti. Kaip jas pateikti visuomenei – aptariame pokalbio metu. Supažindiname su įvairiais asmeninio pobūdžio dokumentais (dienoraščiais, prisiminimais, laiškais, nuotraukomis ir kt.), paaiškiname, kaip jie turėtų būti tvarkomi ir kur kaupiami.

Jau 40 metų dirbate bibliotekoje, kasdien gaunate įvairių klausimų, susijusių su kraštotyra, bibliografija. Ar tiesa, kad vis daugiau bibliotekos lankytojų domisi gimtojo krašto istorija, paveldu ir kultūra? Kokios informacijos ieškoma dažniausiai?

Kraštotyros informacijos poreikis tikrai yra: žmonės domisi įvairių vietovių istorija, asmenų – giminių ir šeimų – kultūriniu palikimu, nuopelnais ir atminimo įamžinimu. Tai iliustruoja mūsų rengiamos kraštotyrinės duomenų bazės „Vilnijos vartai“ statistika. 2019 m. šioje duomenų bazėje apsilankyta 79001 kartus. Daugiausia informacijos ieškota iš Lietuvos – prisijungta 54611 kartus. Iš užsienio domėtasi Vilnija: iš JAV žiūrėta 4841 kartus, iš Didžiosios Britanijos – 744, ieškota informacijos ir apie vietoves, ir apie su tomis vietovėmis susijusius asmenis.

Kaip, jūsų nuomone, atskirti kraštotyrinės informacijos patikimumą?

Ieškant informacijos apie savo kraštą reikėtų atkreipti dėmesį ir pasidomėti, kas informaciją pateikė, kas ją rengė. Profesionalų rengta informacija remiasi kokybiškais, patikimais šaltiniais. Jeigu žmogus neturi galimybės atvykti į biblioteką ir konsultuotis su bibliografu, o ieško informacijos internete – visada patartina atkreipti dėmesį į tai, kokioje svetainėje yra informacija, ar skelbiami atsakomybės duomenys (įstaiga, asmenys).

Daugeliui žodžiai „Bičių korys“ asocijuojasi su bitininkyste ir medumi. Tačiau kalbant apie kraštotyrą atsiranda kitų reikšmių. Kokios jos?

Bitės yra bendruomeniškos, gyvena šeimomis. Koriuose bitės ir gyvena, ir ten sudeda medų. Bitės laikosi pačių nustatytos tvarkos, kuri nesikeičia milijonus metų. Manome, kad tokia – bičių korio – analogija visai tinka ir bendruomenės narių kraštotyrai. Galime kaip bitės bendrai darbuotis ir bet kuris bendruomenės narys gali įnešti savo dalį – pateikti turimos informacijos apie savo kraštą.

Įamžinti tautinį paveldą skaitmeniniu pavidalu svarbu, saugu ir patogu. Taip teigė žymi kultūros paveldo elektroninėje erdvėje puoselėtoja, docentė, matematikos mokslų dr. Nerutė Kligienė (1944–2011), kuri paliko kraštiečius vienijančios bendrijos viziją. Ji rašė, kad, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, nesunkiai gali būti sukurta internetinė elektroninė kraštotyros duomenų saugykla, į kurią duomenis gali pateikti projekto vykdytojai iš bet kurios pasaulio šalies.

Netrukus pradės veikti elektroninė duomenų saugykla „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“. Tai vienas iš bibliotekos koordinuojamo Erasmus + projekto „Cultural heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ rezultatų. Kuo ji skirsis nuo kitų kraštotyros duomenų bazių?

Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai kaupia kraštotyrinę informaciją ir stengiasi ją paskleisti internete. Jau parengta gerų krašto žinynų ir kitokių informacijos šaltinių. Vilniaus apskrities visų rajonų viešosios bibliotekos jau nuo 2008 m. bendrai darbuojasi – pildo kraštotyros duomenų bazę „Vilnijos vartai“. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį ir jos žmones. „Vilnijos vartus“ rengia profesionalai. Dažniausia tai bibliografai, kurie moka surasti ir atrinkti gerus, patikimus šaltinius. Šios svetainės pagrindu 2016 m. sukurta ir Alytaus apskrities bibliotekinei kraštotyrai skirta duomenų bazė „Dainavos kraštas“, kuri turėtų į bendrą darbą netrukus įtraukti visas šios apskrities bibliotekas. Tai irgi profesionaliai rengiama informacija.

Naujoji elektroninė duomenų saugykla „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ bus kitokia. Čia nebus griežtų reikalavimų turiniui. Tai lyg bičių korys, į kurį savo „medų“ – pasakojimus, prisiminimus, vaizdinę medžiagą – gali atnešti kiekvienas besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimu, sklaida. Į kraštotyros informacijos sklaidą bus galima įtraukti ir į užsienį išvykusius kraštiečius, turinčius vertingos istorinės medžiagos, prisiminimų iš praeities laikų, dar nepublikuotų nuotraukų, laiškų. Skaitmeninė forma užtikrina operatyvų medžiagos pateikimą iš bet kurios pasaulio vietos. Tikimės, kad taip bus sukauptas ir išsaugotas vertingas paveldas.

Kiekvienas, turintis kraštotyrinės medžiagos apie Vilniaus ar Alytaus apskričių vietoves arba su jomis susijusius asmenis, gali ja pasidalinti. Pateikiant informaciją, reikėtų stengtis ją kuo tiksliau aprašyti. Prašytume nurodyti tikslius minimų vietovių pavadinimus, aprašomų asmenų vardus, pavardes, gyvenimo datas, nuotraukose įamžintus žmones. Lauksime ir trumpos informacijos apie istoriją papasakojusį asmenį (istorijos liudininką) bei apie tekstus užrašiusius ar vaizdus įamžinusius asmenis, informacijos pateikėjo kontaktus. Visą informaciją galime pateikti užpildžius anketos laukus skiltyje „Įkelk istoriją“ arba atsiųsti medžiagą elektroniniu paštu info@bendruomeniukrastotyra.lt.

***

Pradžią svetainei „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ davė kraštotyros duomenų bazės „Vilnijos vartai“ ir „Dainavos kraštas“, kuriose taip pat buvo pateikiama bendruomenių kraštotyros informacija. Bendruomenių kraštotyros svetainė buvo sukurta tarptautinio projekto „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ pagrindu ir remiantis partnerių šalių patirtimi: Herningo viešosios bibliotekos Danijoje lokalios istorijos enciklopedija internete herninghistorie.dk/ ir Slovėnijos Kranj viešosios bibliotekos virtualiu nuotraukų albumu tinklalapyje kamra.si/.

Vilniaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka
Trakų viešoji biblioteka
Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka
Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
Lietuvos aklųjų biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Interaktyvi biblioteka
Rock&Roll Bibliotekininkas
Lietuvos bibliotekininkų draugija
Vilnijos vartai
Dainavos kraštas
Lietuvos kultūros taryba