Atraskite romantizmą: mada

Žvilgtelėkime į praeitį, dabartį ir ateitį mados pasaulyje. Šios savaitės ciklas  „Atraskite romantizmą“ skirtas mados pasaulio puoselėtojams. Perskaitę pristatomas knygas sužinokite, kuomet mada tapo elitinio statuso požymiu, kaip su mada yra susijęs imperatorius Napoleonas Bonaparte‘as bei kada įsikūrė garsiausi prekės ženklai. 

Stevenson, N. J. Mados istorija: nuo ampyro silueto iki etiško dizaino, 2014. Mados istorijos knyga jums pasakos visuomenės, žmonių bei grožio istorijas. „Ši podiumo chronologija, siekianti du šimtus metų, prasklendžianti per houte couture, gatavus drabužius ir gatvės stilių, pasitarnaus kaip istorijos, informacijos, koliažo ir įkvėpimo šaltinis kiekvienam, kam rūpi jo aprangos stilius“, – teigiama aprašyme. Juk apranga ir įvairios detalės puikiausiai atspindi konkretaus laikotarpio veiklą, tendencijas bei įspūdžius. Sužinokite, kuri šalis aktyviausiai puoselėjo romantiškąjį stilių ir jo detales bei kaip atrodė XIX a. pradžios moteris ir vyras. Knygoje peržvelgę gausias iliustracijas, atkreipkite dėmesį, kaip stilių radikaliai pakeitė Karalienė Viktorija, kuomet japonų menas palietė vakarų aprangą bei ką apie žmogų „kalbėjo“ XIX a. šeštajame dešimtmetyje išpopuliarėję mėlyni džinsai.

Aleksandras Vasiljevas. Mados likimai, 2014. Ar esate susimąstę ar girdėję, kodėl juoda spalva išpopuliarėjo būtent po karo? „Be juodos spalvos, vienaip ar kitaip, neapsieina šiandieniniai drabužiai, ir ji periodiškai darosi ypač aktuali. O atėjo į madą po Pirmojo pasaulinio karo. Tai nebuvo kūrybinė drabužių dizainerių iniciatyva. Priežastis – gedulas dėl milijonų vyrų, žuvusių fronte (p. 259). Knygoje aprašyti ne tik įvairiausi esminiai stiliaus ir mados aspektai, bet ir atsitiktiniai, įsimintini bei keisti aksesuarų ir kitų mados detalių atsiradimo faktai. Skaitykite apie Senovės Romos ir Graikijos papuošalus, apie šalikų bei vėduoklių atsiradimą ar populiariųjų ženklų kilmę: „Šis vyrų duetas per gyvenimo metus tapo ne tik pasaulinio garso drabužių ženklu, bet ir tiesiog italų mados bendriniu vardu. <...> Jie pirmą kartą susitiko 1980 metais, kai kartu dirbo vienoje Milano ateljė. Domenico Dolce – sicilietis, gimęs 1958 metais Pollizi Generosos kaimelyje netoli Palermo šeimoje, turėjusioje mažą siuvimo fabriką. O bendražygis Stefano Gabbana gimė Venecijoje 1962 metais. Jis, atvirkščiai, neturėjo darbo patirties mados srityje, o studijavo grafinį dizainą“ (p. 216) – apie Dolce ir Gabbana rašoma leidinyje.

Wang Shaoqiang. Freestyle Illiustrating Urban Fashion, 2017.  Rinkdamiesi knygą atsižvelgiant į jos išvaizdą dažnai apsigauname, juk ne veltui sakoma – „nesirink knygos pagal jos viršelį“. Tačiau šiuo atveju taisyklės privaloma nesilaikyti, juk grafinės tekstilės pasaulyje viršelis lyg raktas! Leidinys „Freestyle llustrating Urban Fashion“ pristatomi įvairiausių tematikų, iliustracijų ir stilių piešiniai, kurie galiausiai spausdinami ant tekstilės. Miesto mada turi stiprų ryšį su iliustracijomis nuo pat pradžių, jau pirmosios kompanijos pasitelkė roko albumų viršelius bei graffiti piešinius. Tuo tarpu didžiausias šuolis įvyko XIX a. 9-10 dešimtmečiuose, kai tekstilę papildė maištautojų idėjos ir sarkazmas. Taigi ant šio viršelio – iš Mančesterio kilusio iliustratoriaus Mr. Woody Woods piešinys marškinėliams, kuriame atsispindi jo asmenybė, išvaizda bei keistas humoro jausmas. Knygoje taip pat rasite ir Akvilės Misevičiūtės–Magicdust darbų, kurie pripildyti smulkiais ryškiaspalviais ornamentais.

Gintarė Albrechtaitė-Lingienė. Lietuvos mada, 2010. Taigi kyla klausimas, kokia mados padėtis yra Lietuvoje? O į jį atsako knygos autorė – „Lietuvos mada neturi susiformavusio veido, tapatybės su individualiais, išskirtiniais bruožais, kaip štai prancūzų, italų, amerikiečių. Ji dar jauna, sakyčiau, išgyvenanti paauglystę“ (p. 10). Taigi šis albumas apžvelgia ir pristato dar jauną šiuolaikinės Lietuvos madą atsispiriant nuo patyrusių, pripažintų ir sėkmingų Lietuvos stilistų ir dizainerių. Ar žinote, kokia Lietuvos dizainere puoselėja romantiškiausią stilių? Ramunei Piekautaitei išpopuliarėti Lietuvoje ir už jos ribų padėjo „išskirtinis braižas, apibūdinamas romantiškumo, jausmingumo, santūrios prabangos, artistiškos elegancijos epitetais <...>“ (p. 172). Šalia impresionistiškų pastelinių spalvų, dizainerė sukūrė subtilią mados namų stilistiką, kuri neprasilenkia su pasaulyje vyraujančiomis tendencijomis. „Visada siekiau kurti suprantamą ir pritaikomą madą, kurios esmė – atskleisti moteriškumą“, – teigė dizainere (p. 180).