Žymiajai Kalėdų giesmei – 200 metų!

Žymiajai Kalėdų giesmei – 200 metų!

Jei ne Lietuvos ir Austrijos draugijos (vadovaujamos smuikininko Petro Kuncos) vakaras Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, ko gero,  per Šv. Kalėdas giedodama „Tyli naktis! Šventa naktis!“ būčiau nesusivokusi, kad šįkart ši giesmė skamba (turi skambėti) ypatingai – gi pažymima jos sukūrimo 200 metų sukaktis!  

Draugijos renginys gruodžio 12-ą ir buvo skirtas Josepho Mohro (1792 -1848) ir Franzo Xavero Gruberio (1787 – 1863)  1818-aisiais sukurtos giesmės  “Stille Nacht! Heilige Nacht!” jubiliejui. Ta proga bibliotekos konferencijų salėje surengta parodėlė  – tiesa, stendai anglų kalba nušvietė istorinį kontekstą, autorių likimus, giesmės radimosi ir pirmojo atlikimo aplinkybes bei kitas peripetijas (pvz., giesmės virtimą „tiroliečių liaudies daina“).  Apie visame pasaulyje paplitusią „Tylią naktį“ draugijos susibūrime ir žodžiu papasakota: lietuviškai šią giesmę pristatė  Austrų literatūros skaityklos vadovė Karmela Rudaitienė, vokiškai – Austrijos ambasadorė Lietuvai (neseniai paskirta, reziduojanti Vienoje, bet jau ne pirmąkart besilankanti Vilniuje) Yvonne Toncic-Sorinj.

Glaustai apibendrinsime visus pasakojimus (bei papildomai suieškotas žinias).

Giesmė užgimė istorinių pokyčių, gal labiau - jų pasekmių situacijoje. Europai persitvarkant po napoleoninių karų, buvusi savarankiška Salzburgo kunigaikštytė patyrė reikšmingus, turbūt ir skaudžius pjūvius – buvo padalinta, vienas pakraštys atiteko Bavarijai, o pats Salzburgas su apylinkėmis (kuriose vyks ir mūsų aptariamas veiksmas) priskirtas Austrijai. (Beje, kaip „repliką į šoną“ įterpsime: zalcburgiečiai protestantai, patyrę katalikiškos valdžios ir konfesinės dauguomenės persekiojimus, jau XVIII a. patraukė į prieglobstį pasiūliusią Prūsiją, į jos rytinį pakraštį, taigi ir į Rytprūsių dalį, dabar  Lietuvai priklausančią – labiausiai jie kviesti  į 1709-1710 m. maro nuniokotas gyvenvietes. Tad kalbant apie Salzburgo regiono bažnyčias vėlyvesniu laikotarpiu, jau tarsi savaime suprantama, kad jos – katalikiškos.)

 Netoli Salzburgo įsikūrusio Oberndorfo Šv. Mikalojaus (St. Nikolaus) bažnyčioje kunigo padėjėju nuo 1817 m. dirbo Josephas Mohras . Gal kitais metais nutikusi nelaimė –  sugadinti vargonai  – tapo svarbia, nors ir išorine krikščioniškojo muzikos šedevro užgimimo priežastimi? Gal akomponiamento varganumas – apsiribota gitara – J. Mohrą, mėgusį kurti progines eiles, paskatino pasirausus savo stalčiuose ištraukti prieš porą metų parašytąjį eilėraštį „Tyli naktis“, nulėkti pas kaimyninėje parapijoje vargonininkaujantį bičiulį Franzą Xaverą Gruberį ir paprašyti sukurti melodiją  jo surašytiems šešiems posmams?..

1818 m. Kūčių vakarą pritardami sau gitara abu autoriai šią dvibalsę giesmę ir atliko.  Pamažu „Tyli naktis“ plito ir kaip „anoniminė“, ir kaip „liaudies“. Laimei, Gruberis po trijų dešimtmečių dar suspėjo išsklaidyti sumaištį, paaiškinti giesmės sukūrimo aplinkybes, įtvirtinti autorystę, paskelbdamas tekstą “Dėl autentiškumo” (“Authentische Veranlassung”).

Deja, Obendorfo bažnyčia neilgai trukus nukentėjo ir sunyko, labiausiai dėl gamtos stichijų (Salzacho upės potvynių). Kalėdinės giesmės išgarsinta parapija, regis, ketino ir jos šimtmetį pažymėti, tik Pirmojo pasaulinio karo, nors ir besibaigiančio, sumaištis sutrukdė. Užtat po kelerių metų buvusios bažnyčios vietoje iškilo Tylios Nakties koplyčia... 

Kažin ar dabar rasime krikščionišką bažnyčią, kurioje per Kalėdas neskamba – įvairiausiomis kalbomis -  „Tyli naktis! Šventa naktis!“ (tiesa, dabar dažniausiai trijų posmelių)? Ir lietuvių kalba turime keletą jos vertimų – vienas priklauso Vydūno plunksnai. 2011 m. UNESCO giesmę įtraukė į nematerialaus paveldo sąrašą.

P.S.

Renginiui jau „vakarėliu“ tapus, pasinaudojau proga Austrijos ambasadorės pasiteirauti, ar ji žinanti, jog zalcburgiečių kadais ir dabartinės Lietuvos teritorijoje kurtasi. Ji ne tik patvirtino, bet ir pranešė džiugią žinią – žadama prisidėti restauruojant paminklą persikėlėliams zalcburgiečiams. (Vilkyščiuose jų atminimui pastatytas medinis paminklas, simbolizuojąs lūžusį vežimą. Nepretenzingas,  skoningas paminklas šiuo metu tikrai  šaukiasi pagalbos).

Astrida Petraitytė

Autorės nuotraukoje - Austrijos Respublikos ambasadorė  J. E. Yvonne Toncic-Sorinj

Savaitraščio „Draugas“ priedas „Kultūra“, 2018 12 22

 

 

epaveldas
ibiblioteka
Knygos per penkiTV
Lietuvos ir Austrijos draugija
Logotipas 2